Pranciškus vos prieš savaitę, pasiūlius vienam Vatikano pareigūnui, nusprendė atsivežti į Italiją tris pabėgėlių šeimas. Jis sakė „iš karto“ sutikęs su tuo pasiūlymu, nes jis atitiko jo apsilankymo Lesbe dvasią.

„Tai lašas jūroje. Bet po šito lašo jūra niekada nebus tokia pati“, – sakė jis apie savo gestą, pacituodamas vieną iš Motinos Teresės frazių.

„Visi pabėgėliai yra Dievo vaikai“, – sakė pontifikas savo lėktuve, skrisdamas atgal į Romą.

Pareiškęs, kad „visi mes esam migrantai“, Pranciškus tvirtino, kad jo gestas atsivežti tuos 12 pabėgėlių į Italiją buvo „grynai humanitarinis“, o ne politinis. Bet komentaruose, išsakytuose skrendant namo, jis ragino Europą ne tik sutikti pabėgėlius, bet ir geriau integruoti juos į visuomenę, kad jie nebūtų palikti getuose, kur gali tapti radikalizacijos aukomis.

Popiežius pabrėžė, kad migrantai yra ne skaičiai, o žmonės su „veidais, vardais ir individualiomis istorijomis“, žmonės, kuriuos medžiojo „skrupulų neturintys galvažudžiai“. Jis paragino „ryžtingai“ imtis pažaboti ginklų kontrabandą.

Daug pabėgėlių verkė prie Pranciškaus kojų, kai jis ir du ortodoksų lyderiai prisiartino prie jų pabėgėlių sulaikymo centre Lesbe, kur jie individualiai pasveikino 250 žmonių. Kiti jiems einant pro šalį skandavo „Laisvė! Laisvė!“.

Pranciškus pasilenkė, kai viena maža mergaitė atsiklaupė prie jo kojų nevaldomai kūkčiodama. Popiežius taip pat palaimino vyrą, kuris aimanavo „Ačiū! Prašau, Tėve, palaimink mane!“.

Vatikanas sakė, kad tris sirų šeimas su šešiais vaikais, kurios atvyko į Romą, rems Šventasis Sostas ir kad iš pradžių jomis rūpinsis Italijos katalikų Šventojo Egidijaus bendruomenė. Šeštadienį vakare jos Romoje buvo triukšmingai sutiktos su būgnais ir minios plojimais. Toms trims motinoms buvo įteikta po vieną raudoną rožę.

„Ačiū už tai, ką padarėte, – popiežiui pasakė 2 metų vaiko motina Nour (Nur). – Tikiuosi, kad šis gestas padarys poveikį pabėgėlių politikai“.

Nour ir jos vyras Hasanas yra inžinieriai, jie gyveno kalnuotame Zabatanio rajone netoli Libano sienos, kuris buvo subombarduotas.

Kita šeima, su dviem vaikais, yra iš Damasko, o trečia, su trimis vaikais, – iš Deir az Zoro miesto prie Irako sienos, kurį „Islamo valstybė“ buvo apsiautusi ne vieną mėnesį ir kur dėl to trūko maisto.

Dviejų šeimų namai buvo subombarduoti, sakė Šventojo Egidijaus bendruomenės pabėgėlių reikalų vadovė Daniela Pompei (Daniela Pompėji).

Pasak jos, šioms trims šeimoms buvo išduotos Italijos humanitarinės vizos ir dabar jos pateiks prašymus dėl prieglobsčio suteikimo. Pranciškus sakė, kad jos buvo atrinktos ne dėl to, kad išpažįsta islamą, o dėl tvarkingų dokumentų. Jos atvyko į Lesbą anksčiau Europos Sąjungos (ES) nustatytos deportacijos datos.

„Tai mažas gestas, – sakė popiežius. – Bet tai tie maži gestai, kuriuos visi vyrai ir moterys privalo rodyti, kad padėtų tiems, kam reikia pagalbos“.

Pranciškų, regis, ypač sukrėtė tai, kokią traumą yra patyrę vaikai, kuriuos jis sutiko tame sulaikymo centre. Jis parodė reporteriams vieno afganų vaiko jam duotą piešinį, kuriame pavaizduota saulė, verkianti virš jūros, kurioje nuskendo pabėgėlių laivai.

„Jei saulė gali verkti, galime ir mes, – sakė Pranciškus. – Ašara mums padėtų“.