Šiandien Lietuva oficialiai tampa visateise NATO nare  

Šiandien Vašingtone septynių Europos valstybių - Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Slovėnijos, Bulgarijos, Rumunijos - vyriausybių vadovai dalyvaus iškilmingoje ceremonijoje, kuri reikš, kad šios šalys tampa visateisėmis NATO narėmis.

Po šios formalios procedūros galingiausios pasaulio gynybinės organizacijos - NATO narių skaičius nuo 19 padidės iki 26.  

Žygis prasidėjo prieš dešimtmetį  

Lietuvos žygis NATO link prasidėjo, kai 1994-ųjų sausį Prezidentas Algirdas Brazauskas nusiuntė oficialų laišką tuometiniam Aljanso generaliniam sekretoriui Manfredui Viorneriui su prašymu priimti Lietuvą į NATO.

A.Brazauskas vėliau ne kartą sakys, kad, nusiuntęs šį laišką, daug sykių abejojo, ar mūsų šalies narystė aljanse yra įmanoma. Bet siekimas turėti patikimas saugumo garantijas tapo realybe.

Priežasčių - daugybė. Tai ir rugsėjo 11-oji Jungtinėse Valstijose, po kurios Amerikai parūpo turėti kuo daugiau sąjungininkių, ir po siaubingų išpuolių prasidėjęs karas su tarptautiniu terorizmu.

Ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir dažnai neprognozuojama, o kartais demonstratyviai agresyvėjanti Rusijos politika, kuri tiesiog vertė nedideles kaimynines šalis žūtbūt ieškotis patikimos priedangos, o ne stūksoti politinių vėtrų pagairėje, kur atsidūrė kai kurios buvusios sovietinės respublikos, tebesiblaškančios ir tebeieškančios savo kelio.  

Kertinis akmuo  

Kertinis Vašingtono sutarties, pasirašytos prieš beveik 55 metus, akmuo - 5-asis straipsnis, kuriame pasakyta, jog vienos NATO narės užpuolimas reiškia agresiją prieš visas kitas. Šiuo straipsniu įtvirtintas kolektyvinio gynimosi principas.

Seimo narys Stanislovas Buškevičius “Kauno dienai” sakė, kad būtent Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis “atvėsina bet kokio potencialaus agresoriaus galvą, nes jis gerai žino, jog agresijos prieš bet kurią NATO narę atveju jam bus smogta visa Aljanso galia”.

Kaip tik ši aplinkybė “šaltojo karo” metais didele dalimi stabdė Sovietų Sąjungą nuo jai būdingų agresyvių veiksmų - Maskva nedrįso paliesti nė vienos NATO narės, nors be didelių dvejonių okupavo Čekoslovakiją ir Afganistaną.

Vašingtono sutartyje taip pat numatyta, kad visų Aljanso šalių oro erdvė ir jų teritoriniai vandenys ginami kolektyviai. Todėl jau nuo kovo 29-osios Baltijos, kitų Šiaurės Atlanto gynybos organizacijos naujokių padangės ramybę saugos modernūs NATO lėktuvai.

Kovo 17-ąją Briuselyje posėdžiavusi Šiaurės Atlanto Taryba priėmė politinį sprendimą dėl išsiplėtusios NATO bendros oro erdvės apsaugos. Nuspręsta, kad šio tikslo įgyvendinimui reikalingos priemonės bus dislokuojamos Lietuvoje.

Galutinis sprendimas dėl naujų NATO narių, neturinčių savo oro erdvės apsaugos sistemos, bus priimtas viršūnių susitikime Stambule birželio 28-29 dienomis.

Aljanso sprendimas, priimtas kovo 17-ąją, suerzino Rusiją, manančią, jog pavojus jos saugumui smarkiai padidės.  

Kas nuo ko ginsis?  

Nuotaikos Maskvoje tuoj atsirito iki Vilniaus. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Borisas Cepovas po susitikimo su užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu kovo 24-ąją pareiškė: “Jeigu NATO lėktuvai bus dislokuoti Lietuvoje, tai Maskva imsis adekvačių priemonių”. Kokios tai bus priemonės, diplomatas nepatikslino.

B.Cepovas ne kartą retoriškai klausė: “Kas Lietuvą, kitas Baltijos šalis rengiasi pulti, kad jos prašosi NATO lėktuvų apsaugos?” Į šį klausimą gali būti atsakoma klausimu: Kas rengiasi pulti Rusiją, jei ji nuolat modernizuoja savo balistines branduolines raketas, kurių kiekviena pajėgi visiškai sunaikinti daugiamilijoninį miestą? Į šį klausimą atsakymo nėra.

Rusijos ir NATO pasirašyti dokumentai, tarp jų ir Partnerystės sutartis, draudžia Baltijos šalyse dislokuoti tik atominius ginklus. Jokių kitokių apribojimų dokumentuose nėra.

Bet juo labiau artėjo kovo 29-oji, juo Rusijos reakcija darėsi piktesnė.  

Paniškos nuotaikos Valstybės Dūmoje  

Valstybės Dūma dar vienam NATO plėtros etapui praėjusią savaitę paskyrė net specialų posėdį, kuriame dalyvavo parlamentarai, URM ir generalinio štabo atstovai.

Posėdžio dalyvių emocijas mėgino raminti generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas generolas pulkininkas Jurijus Balujevskis, raginęs nepanikuoti dėl to, kad Baltijos šalys, kaip ir keturios kitos valstybės palįs po NATO skydu, kartais dar vadinamu ir saugumą garantuojančiu skėčiu. “Dėl to karo su NATO nebus”, - sakė jis, kartu vis dėlto pažymėdamas, jog daug kas priklausys, kaip Aljansas elgsis artimiausioje ateityje.

Tačiau Valstybės Dūmos deputatai, tarp kurių po gruodžio rinkimų atsirado dar daugiau į Vladimirą Žirinovskį panašių nacionalistų, nebuvo patenkinti palyginti santūria J.Balujevskio pozicija. Jie, anot liberalaus laikraščio “Izvestija”, “abstrakčiai kalbėjo apie NATO keliamą grėsmę ir baugino vienas kitą”.

“NATO tankai artėja prie Kremliaus sienų, o mūsų pareigūnai ragina mus nepanikuoti”, - piktinosi V.Žirinovskio partijos atstovas Valstybės Dūmoje Aleksejus Ostrovskis, paraginęs kurti kažką panašaus į Kremliaus kontroliuotą Varšuvos paktą, žlugusį Rytų Europoje sugriuvus komunizmui.  

Nervina įtakos praradimas  

Dauguma neutralių analitikų mano, kad Maskvą jaudina ne tai, kad naujų narių, įskaitant Baltijos šalis, padangę saugos NATO naikintuvai. Dalies Rusijos elito įniršį sukėlė pagaliau atėjęs suvokimas, kad šioms valstybėms nebus įmanoma diktuoti savo valios, kaip tai buvo daroma kelis amžius.

Panašiai buvo reaguota ir tuomet, kai į Aljansą stoti susirengė Lenkija, Čekija, Vengrija, NATO narėmis tapusios 1999 metais. Dabar šių šalių politikai vienu balsu teigia, kad jų santykiai su Rusija tik pagerėjo.

Galima manyti, kad taip bus ir po šio plėtros etapo. Juo mažiau pagundų, juo mažiau galimų oro erdvės pažeidimų ar kitų nesusipratimų, susijusių su pagunda pasišaipyti iš kaimynių, neturinčių net “padangių policijos”.