Nors Rusijos ir Lenkijos lyderiai neseniai viešai pasisvaidė priekaištais, Kremliaus šeimininkas vis dėlto dalyvaus istorinėse iškilmėse Osvencime

Kremlius oficialiai pranešė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sausio 27-ąją lankysis Lenkijoje, kad dalyvautų ceremonijoje, skirtoje Osvencimo išvadavimo 60-osioms metinėms. Po priekaištų, kuriuos tradicinėje spaudos konferencijoje V.Putinas adresavo Aleksandrui Kvasnevskiui, kad Lenkijos lyderis esą pernelyg atkakliai kišosi į Ukrainos vidaus reikalus per prezidento rinkimus, Kremliaus pranešimas atrodo gerokai netikėtas.

Siekiama sumažinti įtampą

Pasak “Amerikos balso” rusų redakcijos apžvalgininkės Anos Plotnikovos, V.Putino vizitas turėtų sušvelninti gerokai įtemptus Rusijos ir Lenkijos santykius.

Kasmetinėje spaudos konferencijoje V.Putinas, bardamas A.Kvasnevskį už jo tariamą kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus, ragino kolegą labiau rūpintis pačios Lenkijos reikalais. Nedarbo lygis Lenkijoje siekia 20 procentų, sakė Rusijos prezidentas. Jis taip pat priminė, kad Lenkijos skola užsieniui vėl sudaro daugiau kaip 90 milijardų dolerių.

A.Kvasnevskis skolingas neliko, jis V.Putinui irgi turėjo ką pasakyti. Savo ruožtu Lenkijos žiniasklaida mūru stojo už savo prezidentą, primindama Rusijos prezidentui, kad, pavyzdžiui, jo šalyje tik trečdalis žmonių savo būstuose naudojasi dujomis, kurios masiškai pardavinėjamos Vakarams, o gauti pinigai išmėtomi ginklavimuisi.

Klijuojama marionetės etiketė

Pačioje Rusijoje dauguma politikų ir politologų tvirtina, kad Lenkija neturi savarankiškos užsienio politikos, o vykdo kursą, kurį jai nužymi Jungtinės Valstijos, nenorinčios, kad Prancūzija ir Vokietija pernelyg suartėtų su Rusija. Kitaip sakant, Rusijoje Lenkija traktuojama kaip Vašingtono marionetė. “Lenkijos užsienio politika grindžiama geopolitine dogma, pagal kurią kuo blogesni Vokietijos ir Rusijos santykiai, tuo geriau Lenkijai. O dabar, kai Maskvos ir Berlyno santykiai yra labai geri, Varšuva nori palysti po Vašingtono sparnu. Lenkijos užsienio politikoje ryškiai išreikštas neigiamas požiūris į Rusiją. Ir Lenkijos, ir Baltijos šalių lyderiai labai aktyviai kuria agresyvios Rusijos įvaizdį. Maskvai tai nepatinka. Boriso Jelcino laikais Rusija visa tai nutylėdavo. Dabar mes tokius veiksmus atitinkamai įvertiname. Todėl oficialiuose santykiuose atsirado įtampa”, - šiuos Sankt Peterburgo tarptautinių ryšių universiteto rektoriaus Stanislavo Tkačenkos žodžius citavo “Amerikos balsas”.

Dalis Lenkijos intelektualų mano, kad už dvišalių santykių pablogėjimą atsakingos abi pusės. Kiti teigia, kad Varšuva neturi gerai apgalvotos Rytų politikos. Treti mano, kad Rusijos užsienio politika tampa vis agresyvesnė.

Pavydas

V.Putino priekaištais A.Kvasnevskiui išreikštas pavydas, kuris buvo juntamas Rusijos prezidento žodžiuose, kai jis kalbėjo apie Lenkijos lyderio vaidmenį, sprendžiant politinę krizę Ukrainoje, teigia Liublino universiteto profesorius Andžejus Pečakas.

Jis “Amerikos balsui” sakė: “Mūsų prezidentas nevažiavo į Ukrainą rinkimų išvakarėse ir neliepė už ką konkrečiai balsuoti. Putinas tai padarė du kartus.

Manau, kad tai yra didžiausia jo klaida tarptautinėje arenoje. Kad ir kaip jis stengtųsi, Ukraina atsikratys Maskvos diktato, nors Rusijai tai bus didžiausias smūgis”.

Šventė suerzino

Lenkai nebuvo labai laimingi sužinoję, kad viena svarbiausių Rusijos švenčių - Vienybės diena - bus minima lapkričio 4-ąją. Kaip tik tą rudens dieną XVII amžiuje lenkų kariuomenė buvo išvyta iš Maskvos. Sprendimą švęsti Vienybės dieną praėjusiais metais priėmė Valstybės Dūma, kurioje nestinga nacionalistiškai nusiteikusių deputatų.

Atsakydamas į “Amerikos balso” klausimą, kaip jis vertina šį rusų smigtelėjimą lenkams, profesorius A.Pečakas nurodė: “Visos tautos turi savo šventes. Jeigu rusai viena didžiausių savo švenčių sumanė pasirinkti lapkričio 4-ąją, tai yra jų teisė, bet galima buvo pasirinkti ir kitą istorinę datą, kuri neskaudintų kaimyninės tautos”.

Savo ruožtu kitas Liublino universiteto profesorius Marianas Žukovskis sakė: “Mane nustebino būtent lapkričio 4-osios pasirinkimas, nes metuose yra daugiau kaip pusketvirto šimto dienų, kurios galbūt labiau atspindėtų rusų tautos laimėjimus. Jeigu būtų surengta sociologinė apklausa, manau, kad ši šventė atsidurtų dešimtoje ar penkioliktoje vietoje”.

Istorikai nusiteikę skeptiškai

Tarptautinė žiniasklaida pažymėjo, kad net Rusijos istorikai lapkričio 4-osios pavertimą Vienybės diena vertino skeptiškai.

Juk gerai žinoma, kad tarp bajorų, kovojusių lenkų ir apsišaukėlio Dmitrijaus pusėje, buvo nemažai tokių, kurie vėliau, valdant Michailui Romanovui, priklausė Rusijos politiniam elitui. O kai kurie kazokų atamanai, kovęsi Minino ir Požarskio būriuose, vėliau paguldė galvas, tai visiškai atitinka rusų tradicijų dvasią. Bet apie tai mitų kūrėjai iš dabartinio Rusijos elito linkę nutylėti, nurodo “Amerikos balsas”.