Pirmasis penkmetis

Pirmasis penkmetis

2004-08-23 00:00

1999-ųjų vasarą sušvito V.Putino žvaigždė

1999-ųjų vasarą sušvito V.Putino žvaigždė

Per penkerius metus, kai Rusijos politinio olimpo viršūnėje pasirodė Vladimiras Putinas, šioje šalyje daug kas pasikeitė. Tuo metu, kai tos permainos užsienyje smarkiai kritikuojamos, Rusijoje joms dauguma žmonių ploja.

Valstybės Dūma, nuolat konfliktavusi su tuometiniu prezidentu Borisu Jelcinu, 1999 metų rugpjūčio vidury entuziastingai pritarė Kremliaus šeimininko pasiūlymui vyriausybės vadovu paskirti Vladimirą Putiną. Tuomet už šią kandidatūrą balsavo 233 deputatai ir tik 84 jai nepritarė.

Staigi karjera

Iki tol V.Putinas buvo mažai kam žinomas. Tik vėliau žiniasklaidoje nestigo įvairiausių detalių apie jauno KGB karininko tarnybą Vokietijoje.

Kaip ne kartą teigė Rusijos laikraščiai, sugriuvus Sovietų Sąjungai, V.Putinas vienu metu nežinojo, ko griebtis - net planavo kur nors įsidarbinti taksi vairuotoju. Bet, kaip pastebėjo britų BBC, visame pasaulyje slaptosios tarnybos savo buvusių kadrų nepalieka likimo valiai. Šios nerašytos taisyklės ryškus pavyzdys - V.Putino atvejis.

Sėsti prie taksi automobilio vairo buvusiam čekistui neteko. V.Putinas kažkuo sudomino pirmąjį Sankt Peterburgo merą Anatolijų Sobčiaką, ir šis jį paskyrė savo pavaduotoju.

Vėliau V.Putinas sparčiai kopė karjeros laiptais. Sugrįžęs į B.Jelcino reformuotą slaptąją tarnybą, netrukus tapo jos vadovu.

Galiausiai - pergalingas šuolis į premjero postą. B.Jelcinas savo globotiniu buvo taip susižavėjęs, kad jį pristatė visuomenei kaip savo įpėdinį. Rusija šiam pasiūlymui entuziastingai pritarė.

Dvi sukaktys

Rugpjūčio 16-ąją dabartinis Kremliaus šeimininkas turėjo galimybę paminėti dvi sukaktis: praėjo penkeri metai nuo tos dienos, kai jis tapo vyriausybės vadovu, ir šimtas dienų nuo prezidento antrosios kadencijos pradžios.

Suvokti, kokią vystymosi kryptį pasirinko Rusija, geriausiai galima paanalizavus V.Putino pirmojo penkmečio rezultatus - pradedant netesėtais pažadais apie geresnį ir saugesnį gyvenimą ir baigiant sustiprėjusiomis imperinėmis ambicijomis, kurios kelia nerimą artimiausioms Rusijos kaimynėms, šiomis dienomis konstatavo radijo stoties “Vokiečių banga” apžvalgininkas Hasanas Huseinovas.

Anot apžvalgininko, tų, kurie palankiai vertina pirmąjį penkmetį, lyginant šį laikotarpį su chaotišku praėjusio amžiaus paskutiniuoju dešimtmečiu, svarbiausias argumentas yra šis: V.Putino valdoma Rusija - daug stabilesnė šalis, vėl tampanti autoritetinga tarptautinės bendrijos dalimi.

Pasirinkęs teisingą poziciją, V.Putinas iš karto stojo į Vakarų, konkrečiai Jungtinių Valstijų, pusę po 2001 metų rugsėjo 11-osios tragedijos. Žengęs apgalvotą žingsnį, Kremliaus šeimininkas užčiaupė burnas tiems, kurie kritikuoja jo karą Čečėnijoje. Bet V.Putino pažadas laimėti šį karą liko neištesėtas.

Nors oligarchai atakuojami

Taip pat netesėtas liko ir pažadas, kad Rusijos žmonių gyvenimas pastebimai pagerės. Ši šalis, kaip buvo, taip ir liko labiausiai išsivysčiusių valstybių priedėliu, pardavinėjančiu beveik vien žaliavas.

Su tokiu Rusijos vaidmeniu susitaikė ir didysis tarptautinis verslas, kurio investicinė strategija dar labiau primena garsųjį susitarimą “dujos už vamzdžius”, kurį prieš tris dešimtmečius sudarė Leonido Brežnevo valdyta Sovietų Sąjunga ir Vakarų Vokietija, primena H.Huseinovas.

Pradėjęs kovą su vadinamaisiais oligarchais su šūkiu “Grąžinkime socialinės lygybės idėją”, V.Putinas ir vėl šiemet buvo priverstas pripažinti, jog penktadalis rusų - maždaug 30 milijonų žmonių - skursta.

Bet per penkmetį pagausėjo milijardierių (nuo 23 iki 35) ir milijonierių (nuo 69 iki 85 tūkstančių). Taigi nacionalinių gėrybių skirstymo sistema liko tokia pati, kokia buvo B.Jelcino laikais, konstatuoja H.Huseinovas.

Didėja imperinės ambicijos

Mėginimai prie Maskvos vežimo “pririšti” kuo daugiau buvusių sovietinių respublikų irgi nebuvo sėkmingi, nors imperinės ambicijos Rusijoje pastebimai didėja.

Apžvalgininkai vienbalsiai pastebi, kad itin didelę nesėkmę V.Putinas patyrė Kaukaze - ne tik Čečėnijoje, bet ir kaimynystėje - Gruzijoje, kur į valdžią atėjo prezidentas, atkakliai savo šalį vedantis iš Maskvos įtakos zonos.

Bet yra viena veiklos sritis, kur Kremliaus šeimininkas pasiekė didelių laimėjimų. Jis visiškai atkūrė valstybės kontrolę žiniasklaidoje, pirmiausiai televizijoje.

Televizija vėl tapo tokia, kokia buvo L.Brežnevo laikais. Jos pagrindinis herojus - prezidentas, nuolat raminantis tėvynainius, teigia H.Huseinovas. Vienintelis dalykas, kuris gali kelti nerimą televizijos žiūrovams, yra vis dažnesnis prezidento nusiskundimas vadinamųjų užsienio priešų užmačiomis. Jie neva nori susilpninti Rusiją, ir siekia, kad ją ištiktų toks pats likimas, koks prieš trylika metų ištiko SSRS.

Laimėjimų daugiau nei nesėkmių

Interfax-BNS. Apie pusė Rusijos gyventojų mano, kad nuo paskyrimo 1999 metų rugpjūtį vyriausybės vadovu V.Putino veikloje laimėjimų buvo daugiau nei nesėkmių. Taip mano 52 proc. iš 1 500 respondentų, kuriuos rugpjūtį apklausė Viešosios nuomonės fondo sociologai.

Šiam požiūriui pritaria daugiausia 18-35 metų respondentai (60 proc.), gaunantys didžiausias pajamas vienam šeimos nariui (59 proc.), Maskvos (62 proc.) ir kitų miestų gyventojai (60 proc.).

Nuomonės, kad per penkerius V.Putino veiklos metus buvo daugiau nesėkmių nei laimėjimų, laikosi 18 proc. apklausos dalyvių; tai daugiausia žmonės nuo 55 metų amžiaus (24 proc.).

Į sociologų klausimą, ar apskritai V.Putino veikla pateisina Rusijos gyventojų lūkesčius, pusė apklausos dalyvių (50 proc.) sakė, kad jų viltys pasiteisino. Trečdalis apklaustųjų (34 proc.) pareiškė, kad prezidentas dirba ne taip, kaip jie tikėjosi.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų