Naujus rekordus siekiančios aukos kainos tauriojo metalo ieškotojus gina į Peru atogrąžų miškus. Vietiniai ir atvykėliai, kaip rašo vokiečių žurnalas "Der Spiegel", kasa upių pakraščius nė nesusimąstydami apie žalą gamtai.

Solidus mėnesio uždarbis

Francisca Hualla yra kalnų indėnė. Jos veidas nuo įdegio įgijo bronzinę spalvą, rankų oda šiurkšti ir sutrūkinėjusi. Purviną rožinį megztinį ir nudėvėtą rudą sijoną vilkinti moteris per petį persimetusi nešė juodą odinį maišą, o rankoje suvyniotą į laikraščio popierių laikė didelį luitą gryno aukso.

F.Hualla ryžtingai žingsniavo į bendrovės "Inversur" biurą mažoje gyvenvietėje, įsikūrusioje atogrąžų miškuose. Darbuotojas pasiūlė moteriai kėdę ir buteliuką kokakolos. Ji yra nuolatinė klientė. Išvyniojusi kumščio dydžio brangenybę moteris laužyta ispanų kalba paklausė, kiek ji verta.

Darbuotojas pasuko kompiuterio ekraną į F.Huallą ir parodė aukso kainas Londono metalų biržoje. Tą dieną gramas aukso kainavo 35 dolerius (apie 91 litą).

"865 gramai – tai šiek tiek daugiau nei 30 tūkst. dolerių (78 tūkst. litų – red. past.)", – tarė darbuotojas. Štai tokią sumą F.Hualla uždirbo per mėnesį, kasinėdama savo lobyną.

F.Hualla aukso palei Dievo Motinos upę ieško jau 25 metus. Bet per pastaruosius trejus metus ji uždirbo daugiau nei bet kada anksčiau.

"Aukso kainos dar niekada nebuvo tokios aukštos", – sakė patenkinta moteris.

Auksas vėl populiarus

Indėnė yra krizės spekuliantė. Dolerio ir euro pozicijos pakirstos, daugelio valstybių obligacijos atrodo rizikingos dėl milžiniškų skolų, slegiančių išsivysčiusių šalių pečius. Dėl to seniausias investavimo būdas vėl atrodo patrauklus. Iš tikrųjų nuo pasaulio finansų krizės pradžios 2007 m. liepą aukso kaina išaugo beveik dvigubai.

Tauriojo metalo paklausa Pietų Amerikoje pakurstė naują aukso karštligę. Dešimtys tūkstančių nuotykių ir sėkmės ieškotojų dabar ieško "pepitas" – šitaip tarp Andų ir Amazonės gyvenantys žmonės vadina aukso grynuolius. Niekur daugiau Pietų Amerikoje nerandama tiek daug aukso kiek Peru.

Dar inkai brangino šį spindintį metalą. Kai ispanų konkistadorai atėjo ieškoti legendinio auksinio miesto Eldorado, jie nukeliavo giliai į Amazonės regioną. Jie žygiavo palei upes, kurios prasideda Anduose ir savo nuosėdose neša auksą į atogrąžų miškus.

Dviguba sėkmė

F.Hualla taip pat nukeliavo aukso kelią. Ji kilusi iš Chuljakos, Anduose, 3800 m aukštyje virš jūros lygio, įsikūrusio šalto miestelio. Jos tėvai augino bulves ir kukurūzus, bet šalčiai ir sausros dažnai sunaikindavo jų derlių. Kai merginai sukako 13 metų, šeima išsikraustė į atogrąžų miškus.

"Kalnuose būtume numirę iš bado", – pasakojo F.Hualla.

Paauglystėje palei upes ji skardinėse lėkštėse skalaudavo smėlį, vandenyje dažnai išstovėdavo ilgas valandas. Aukso dulkių, kurias pavykdavo surinkti per dieną, vos pakakdavo išgyventi.

Šiandien F.Hualla greitai taps milijoniere. Moteriai pasisekė dvigubai. Pirma, jai pavyko rasti upės dalį, kur buvo daugiau aukso nei bet kurioje kitoje jos kasinėtoje vietoje. Antra, aukso kainos pradėjo augti lyg ant mielių.

Greitai augantis verslas

Kai pasaulio rinkas sudrebino JAV investicijų banko "Lehman Brothers" bankrotas, F.Hualla nusipirko pirmą naudotą buldozerį. Auksas Dievo Motinos upėje dažnai slepiasi kelių metrų gylyje, todėl jį iškasti pavyksta tik pasitelkus sunkiąją techniką. Kai Graikiją sudrebino skolų krizė, F.Hualla nusipirko du "Volvo" sunkvežimius. Kai Ispanija pradėjo svyruoti, ji įsigijo visureigį "Toyota".

Šiandien genties vyriausioji turi 14 darbuotojų. Moteris prižiūri jų darbą iš pašiūrės, pastatytos ant upės kranto. Jos jaunesnieji vaikai žaidžia vandenyje, vyriausias jau dirba. Vyras išsinuomojo šalia esančią upės dalį.

"Dirbame kartu vienoje kasykloje", – sakė F.Hualla.

Kai surenka kilogramą aukso, moteris grynuolius sudeda į puodą ir laiko jį virš dujų degiklio, kol susidaro vienas luitas. Tuomet F.Hualla važiuoja į Huepetuhe ir jį parduoda.

Aukso ieškotojų miestas

Huepetuhe yra klasikinis aukso ieškotojų miestelis. Palei gatves rikiuojasi viešnamiai, barai, įrankių parduotuvės. Centrinėje aikštėje sustatyti naudoti buldozeriai, prie jų laksto pirkėjai ir derasi dėl mažesnės kainos. Orą užpildo dešimčių generatorių gaudesys. Miestelyje nėra nei elektros sistemos, nei kanalizacijos. Šiukšlių krūvose palei gatves rausiasi grifai.

Huepetuhe yra didžiausias laukinis miestelis Dievo Motinos regione. Panašių, bet mažesnių gyvenviečių regione pridygo daugybė. Dešimtys tūkstančių indėnų iš kalnų kraustosi į atogrąžų miškus palei greitkelį "Interoceánica", kuris tik neseniai buvo užbaigtas ir Peru sujungė su Brazilija.

Laukinė gamta kenčia

Atogrąžų miškai labai kenčia nuo tokio žmonių antplūdžio. Ten, kur kasamas auksas, amžius skaičiuojančius medžius keičia rudai geltonas mėnulio kraštovaizdis. Purvo krūvos driekiasi iki pat horizonto.

"Aukso paieškos labai kenkia aplinkai", – teigė 63 metų Borisas Melincas, gimęs slovėnų imigrantų šeimoje. Aukštą ir liekną vyrą vietiniai vadina Gringo. Jis 20 metų prekiavo mediena, o paskui išnuomojo sunkvežimius ir kitą techniką greitkelio "Interoceánica" statyboms.

Prieš metus vyras gavo žemės gelmėms tirti skirtą sklypą upės ruože, kur praėjusiame dešimtmetyje jau vyko kasinėjimai. Dabar čia vėl darbuojasi sunkioji technika ir 18 žmonių. Jie skalauja purvą ir kasdien surenka 100 g aukso.

B.Melinco žmona Haydee, turinti neurochirurgo išsilavinimą, paliko darbą Limos universitete ir dabar su vyru gyvena atogrąžų miškuose. Sutuoktiniai sodina medžius nuniokotame upės krante ir taip bando sušvelninti gamtai daromą žalą. Bet dauguma aukso ieškotojų apie tai net nesusimąsto. Kinai, korėjiečiai, rusai užėmė šalia esančius upės ruožus ir šiuolaikiškais buldozeriais skinasi kelią per džiungles. Tie, kurie gali sau tai leisti, nusiperka gilintuvų. Sunkios mašinos niokoja upės vagą ir skatina krantų eroziją.

Upių vanduo užterštas gyvsidabriu, kurį aukso ieškotojai naudoja metalui ištraukti iš uolienos.

Verslas įsuko visus

Vyriausybė jau seniai prarado šio verslo kontrolę. Konfliktai dažnai sprendžiami pistoletais, korupcija klesti.

"Policijos vadas pats turi du gilintuvus, provincijos meras taip pat kasinėja auksą", – rankomis skėsčioja Peru aplinkos ministras Antonio Brackas. Kas dvi savaites jis iš Limos skrenda į provincijos sostinę Puerto Maldonaldą derėtis su aukso ieškotojais. Vyriausybė bando keisti licencijų tvarką, bet niekam tai nerūpi.

"Ant kortos pastatyti pernelyg dideli pinigai", – sakė A.Brackas.

Vien Dievo Motinos upėje kasmet iškasama 18 tonų aukso, jo vertė – 600 mln. dolerių (apie1,56 mlrd. litų). Tauriojo metalo kilmės įrodyti beveik neįmanoma. Vyriausybės licencijas turinčios aukso kasyklos superka metalą iš atogrąžų miškų, pristato jį kaip savo ir parduoda.

Auksą aktyviai perka Šveicarijos bendrovės. 2009 m. į šią šalį iškeliavo 60 proc. aukso, išgauto Peru.

"Bankai aukso luitus krauna į lėktuvus ir skraidina tiesiai į Ženevą", – sakė didžiausios regione aukso prekybos bendrovės "Inversur" vadovas Pedro Solísas. Jo žmonės važinėja iš kaimo į kaimą apdaužytomis "Toyotomis" ir supirkinėja metalą. Juos visuomet lydi ginkluoti apsaugininkai.

Svajoja grįžti į kalnus

Huepetuhe miestelyje yra didžiausias "Inversur" filialas. Galiniame kambaryje stovi krosnis auksui lydyti. Apdorojus auksą, iš F.Huallos luito liko tik 855 gramai, kiti dešimt liko puode. Moteris kruopščiai surinko atliekas ir įsidėjo į kišenę, tikėdamasi išgauti iš jų dar nors trupinėlį aukso.

"Visuomet turi atidžiai stebėti, kad jie tavęs neapgautų", – sumurmėjo ji.

F.Hualla paprašė agento pervesti dalį pinigų į jos sąskaitą banke, o 1 tūkst. dolerių (2,6 tūkst. litų) pasiėmė grynaisiais, einamosioms išlaidoms. Atsisveikinusi ji įsėdo į savo "Toyotą" ir liepė vairuotojui važiuoti atgal į kasyklą. Dar paprašė jo įjungti oro kondicionierių. Kalnuose gimusi indėnė karščius pakelia dar sunkiau nei europiečiai.

F.Hualla teigė, kad kasinės auksą dar bent keletą metų, kol jis baigsis arba kainos nukris. Tuomet ji ketina grįžti atgal į kalnus ir pamiršti bet kokį darbą. Ji tikrai galės sau tai leisti.