Į Vakarus pasitraukęs Ukrainos žvalgybininkas kaltina savo šalies valdžią sunkiais nusikaltimais  

Vokietijoje praėjusią savaitę politinio prieglobsčio pasiprašęs Ukrainos užsienio žvalgybos generolas Valerijus Kravčenka sakosi pasiryžęs iki galo atskleisti prezidento Leonido Kučmos ir jo aplinkos žmonių vykdomus nusikaltimus.

Aukšto rango žvalgybininko pasitraukimas į Vakarus sudavė dar vieną skaudų smūgį Ukrainos vadovybei, niekaip negalinčiai atsiginti ir nuo kitų jai metamų sunkių kaltinimų.  

Nori susitikti asmeniškai  

V.Kravčenka interviu radijo stočiai “Vokiečių banga” praėjusią savaitę teigė, kad jis turi nepaneigiamų įrodymų, jog prezidentas L.Kučma davė nurodymą Užsienio žvalgybai ir Saugumo tarnybai sekti ne tik opozicijos veikėjus, bet ir savo vyriausybės narius, kitus politikus, taip pat kai kuriuos žurnalistus, įskaitant užsieniečius.

Vienu tų politikų, kuriais galima pasitikėti ir kuriems būtų galima perduoti jo sukauptus įrodymus, perbėgėlis generolas paminėjo Ukrainos parlamento žodžio laisvės gynimo komiteto pirmininką Nikolajų Tomenką. Pastarasis “Vokiečių bangai” pareiškė, jog jis pasirengęs išvykti į Berlyną, kad ten susitiktų su V.Kravčenka. Kaip vienintelę sąlygą savo kelionei N.Tomenka nurodė oficialų į Vakarus pasitraukusio žvalgybininko kreipimąsi, adresuotą Žodžio laisvės gynimo komitetui ir Ukrainos generalinei prokuratūrai.  

Pokalbio buvo klausomasi  

Tuo metu, kai “Vokiečių bangos” redaktorius Aleksandras Savickis iš Berlyno telefonu kalbėjosi su parlamento komiteto pirmininku ir opozicinio bloko “Mūsų Ukraina” atstovu N.Tomenka, ryšys buvo labai prastas, dažnai pasigirsdavo pašalinių garsų. Parlamentaras žurnalistui piktinosi, kad klausomasi taip nemokšiškai, bet visai neslėpė ateities planų.

Atsakydamas į klausimą apie galimybę susitikti su V.Kravčenka, N.Tomenka pažymėjo, kad Ukrainoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurį itin svarbi ir nacionaliniam saugumui pavojų kelianti informacija gali būti pateikta viešai netgi tokiu atveju, kai ji valstybės paslaptis.

N.Tomenkos nuomone, efektyviausiai reaguoti į V.Kravčenkos raginimus galima būtų tokiu būdu. Kai tik bus gauta generolo peticija, parlamentaras lauks Generalinės prokuratūros reakcijos. Kad ir kokia ji būtų, opozicijos veikėjas vis tiek vyks į Berlyną, kad iš perbėgėlio paimtų jo turimus dokumentus. Sugrįžęs į Kijevą, N.Tomenka nusiteikęs kopijas perduoti Generalinei prokuratūrai ir vėl laukti jos reakcijos.  

Tylėjimas tapo norma  

N.Tomenka pažymėjo, kad dauguma Ukrainos nacionalinių telekanalų vis dar stengiasi nutylėti V.Kravčenkos istoriją. Atsakomybę už tai parlamentaras priskyrė tiems valdžiai artimiems analitiniams centrams, kurie žiniasklaidai diktuoja, kokias naujienas reikia pranešti, o kokias - nutylėti.

“Tai - dar vienas įrodymas, kaip valdžia kontroliuoja žiniasklaidą. Pastarasis atvejis vėl priminė paslaptingą ir šiurpią žurnalisto Georgijaus Gongadzės dingimo istoriją, taip pat įrašus, kuriuos Kučmos kabinete padarė buvęs prezidento apsaugos darbuotojas Nikolajus Melničenka”, - “Vokiečių bangai” teigė N.Tomenka.

Kol kas V.Kravčenkos istoriją komentuoja tik kai kurios Ukrainos radijo stotys, dalis spaudos. Tačiau jei generolas iš Berlyno kreipsis su oficialiu prašymu ištirti jo turimus dokumentus, apie tai privalės prabilti ir svarbiausi nacionaliniai telekanalai, teigė N.Tomenka.  

Pasislėpė anapus vandenyno  

Kai kurie sluoksniai Ukrainoje generolą V.Kravčenką familiariai pavadino “majoro Melničenkos sūnumi”. Buvęs prezidento L.Kučmos apsaugos darbuotojas N.Melničenka skandalingai pagarsėjo, kai, pasitraukęs į Vakarus, 2000-aisiais paskelbė garso įrašus, tariamai darytus savo šefo kabinete.

Remdamasi tais įrašais, opozicija apkaltino prezidentą, kad šis liepė fiziškai sunaikinti G.Gongadzę, taip pat įsakė valstybinėms įmonėms prekiauti su Sadamo Huseino režimu, nors tuomet jam buvo taikomos Jungtinių Tautų sankcijos.

2001 metais N.Melničenkai Jungtinėse Valstijose buvo suteiktas politinis prieglobstis. Vasario 20-ąją, duodamas interviu, buvęs prezidento apsaugos darbuotojas vokiečių žurnalistams aiškino, ko jis siekė, prieš ketverius metus viešai pateikęs savo padarytus įrašus: “Siekiau, kad nusikaltėliai būtų nubausti. Ukrainiečiai ir Vakarų bendrija žino, kas vyksta Ukrainoje. Jeigu specialiosios tarnybos žudo politinius oponentus, tai - baisu. Tik kažkodėl apie tai dar mažai kalbama. Prezidentas L.Kučma įsakė fiziškai sunaikinti valstybės masto politinį veikėją Aleksandrą Jaroškevičių. Kaip tik todėl Jungtinės Valstijos jam suteikė politinį prieglobstį”.

Oficialusis Kijevas tokius ir analogiškus kaltinimus kategoriškai neigia. Tuo tarpu Ukrainos vadovybei artimi sluoksniai daro užuominas, kad už V.Kravčenkos ir N.Melničenkos nugaros veikia Vakarų ir Rusijos slaptosios tarnybos, siekiančios L.Kučmą patraukti savo pusėn.  

Sąmyšis  

Tikras sąmyšis Kijeve kilo vasario 18-ąją, kai “Vokiečių bangos” centrinėje studijoje Berlyne apsilankė neįprastas svečias - Ukrainos užsienio žvalgybos generolas, šios šalies ambasados Vokietijoje patarėjas V.Kravčenka. Jis studijoje perskaitė iš anksto parengtą pareiškimą.

Dokumente buvo sakoma, kad, remiantis turimais dokumentais, paaiškėjo, jog prezidentas L.Kučma įsakė Užsienio žvalgybos vadovui Olegui Sinianskiui ir Saugumo tarnybos šefui Igoriui Smeškai sekti užsienyje ne tik opozicijos politikus, bet ir savo vyriausybės narius.

Ukrainos specialiųjų tarnybų veiklą reglamentuoja 2001 metais priimtas specialus įstatymas, kurį pasirašė L.Kučma. Šis teisės aktas draudžia sekti politinius oponentus.

V.Kravčenka papasakojo, kad yra baigęs aukštąją KGB mokyklą Maskvoje, penkerius metus tarnavo Afganistane. Vėliau dirbo Ukrainos ambasadoje, iš pradžių Bonoje, vėliau - Berlyne.  

Turėjo sekti politikus ir žurnalistus  

Vasario 22-ąją V.Kravčenka, duodamas interviu Vokietijos telekanalui ZDF, smulkiau papasakojo, ką jis turėjo veikti, būdamas Vokietijoje.

Pasak perbėgėlio, jis privalėjo sekti vokiečių žurnalistus, kurie tyrė šiurpią prekybą žmogaus kūno organais ir vaikais Charkove. V.Kravčenka teigė, kad jo vadovybė norėjo, jog tokio skandalingo pobūdžio siužetas visuomenei nebūtų parodytas. Iš šio sumanymo nieko neišėjo.

Pasak V.Kravčenkos, jis taip pat turėjo sekti Europarlamento deputatę Gabrielę Štauner, Bavarijos krikščionių socialinės sąjungos atstovę. Mat po to, kai buvo pademonstruotas siužetas apie prekybą žmogaus organais ir vaikais Charkove, ši politikė įtraukė skandalingą klausimą į Europarlamento darbotvarkę.

Tuo metu, kai V.Kravčenka kalbėjo ZDF studijoje, prezidentas L.Kučma viešėjo Berlyne. Ukrainos lyderis atmetė žvalgybos karininko kaltinimus pareiškdamas, jog generolui buvo nurodyta tik palaikyti ryšius su Vokietijos specialiosiomis tarnybomis.