Baltųjų rūmų pasiuntinys ramino Rusiją, kuriai susirūpinimą kelia JAV ketinimai steigti karines bazes Rytų Europoje ir buvusiose sovietinėse respublikose

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Markas Grosmanas praėjusią savaitę turėjo sunkias derybas Maskvoje, kur aiškino, kad JAV karinių bazių perkėlimo planai jokiu būdu nenukreipti prieš Rusiją. Bet Maskvos oficialūs pareigūnai tokius patikinimus vertino labai atsargiai.

Nuo Lenkijos iki Azerbaidžano

“Bet kokie planai, kuriais siekiama priartinti NATO infrastruktūrą prie mūsų sienų, mums kelia tikriausiai suprantamą nerimą”, - britų BBC citavo Rusijos užsienio reikalų ministro Igorio Ivanovo žodžius, pasakytus spaudos konferencijoje, įvykusioje po susitikimo su M.Grosmanu.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Maskvoje atsisakė patvirtinti tarptautinės žiniasklaidos išplatintus pranešimus, kad Jungtinės Valstijos nusprendė savo karines bazes steigti tose valstybėse, kurias anksčiau kontroliavo Kremlius, įskaitant Lenkiją ir Azerbaidžaną.

Bet, anot BBC, Azerbaidžano gynybos ministras Safaras Abijevas padarė užuominų, kad tokia informacija gali pasitvirtinti.

Sąjungininkas Kaukaze

BBC korespondentas Kaukaze Elčinas Chalilovas pažymėjo, kad kalbos apie Amerikos karinių bazių steigimą Azerbaidžane prasidėjo prieš kelerius metus. Šis klausimas vėl iškilo, kai Baku prieš dvi savaites lankėsi JAV gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas.

Džordžo V.Bušo administracijos iniciatyva prieš dvejus metus Amerikos kongresas panaikino ekonomines sankcijas Azerbaidžanui, įvestas 1991 metais po jo karo su Armėnija dėl Kalnų Karabacho. Sankcijų panaikinimas suteikė Pentagonui galimybę naudotis oro koridoriumi Azerbaidžano padangėje ir buvusiais SSRS kariniais aerodromais, išlikusiais šios Užkaukazės šalies teritorijoje, kai Afganistane prasidėjo antiteroristinė operacija, nesibaigianti iki šiol.

BBC nurodo, kad, remiantis į spaudą patekusia informacija, dabar Amerikos kariškiai turi galimybę Azerbaidžano teritorijoje aptarnauti savo lėktuvus, iš čia aprūpinti pajėgas, kariaujančias Afganistane.

Gintų svarbų naftotiekį

D.Ramsfeldo vizito išvakarėse Amerikos pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Čakas Voldas pareiškė, kad Azerbaidžane gali būti įsteigtos ir nuolatinės JAV karinės bazės. “Jos gali suvaidinti svarbiausią vaidmenį, jeigu tektų ginti naftotiekį Baku-Džeichanas”, - “Amerikos balso” korespondentui sakė generolas. Jis teigė, kad naujai kuriamos JAV karinės bazės nuo tradicinių skirtųsi - jos būtų nedidelės ir mobilios.

Naftotiekis Baku-Džeihanas - gyvybiškai svarbus Jungtinėms Valstijoms. Juo transportuojama Kaspijos nafta galiausiai patenka į JAV. Amerika nori būti kuo mažiau priklausoma nuo Artimųjų Rytų naftos.

Bet D.Ramsfeldas po derybų Baku pareiškė, kad Amerikos karinių bazių Azerbaidžane artimiausiu metu nebus. Galimas dalykas, kad gynybos ministras siekė apraminti Kremlių.

Nuobauda Vokietijai

JAV administracija savo planus perkelti karines bazes iš Vokietijos į Lenkiją paskelbė po to, kai santykiai tarp Vašingtono ir Berlyno smarkiai pašlijo, nes dviejų šalių požiūriai į Irako problemos sprendimo būdą smarkiai išsiskyrė.

Vokietijos vyriausybė manė, kad Irako diktatoriui reikia didinti ekonominį ir kitokio pobūdžio spaudimą, ir priešinosi karinės jėgos panaudojimui. Kai balandžio pabaigoje Sadamas Huseinas buvo nuverstas, Amerikoje paplito nuomonė, kad reikia stiprinti ryšius su naujomis JAV sąjungininkėmis Europoje, tokiomis kaip Lenkija, ir “nubausti” pacifistiškai nusiteikusias valstybes.

Amerikos karinių bazių iškėlimas iš Vokietijos gali būti skausmingas šios šalies ūkiui, išgyvenančiam ne pačias geriausias dienas.

Tuo tarpu bazių perkėlimas į Lenkiją taptų didele paspirtimi šiai šaliai ir paskatinimu kitoms naujoms JAV sąjungininkėms.

Valdžia tarsis su visuomene

Lenkijoje tokiai įvykių eigai jau rengiamasi, bet įvykiai neforsuojami. Valdžia nori įsitikinti, kokia bus visuomenės reakcija.

Lenkijoje bus surengtos konsultacijos su visuomene dėl to, ar šalies teritorijoje leisti dislokuoti Jungtinių Valstijų pajėgas, praėjusią savaitę pareiškė gynybos ministras Ježis Šmaidzinskis, pabrėždamas, kad joks sprendimas šiuo klausimu dar nepriimtas.

“Šiuo strateginiu klausimu tik pradedame konsultuotis su Lenkijos visuomene bei svarbiausiais politiniais sluoksniais”, - agentūros Reuters korespondentui sakė jis po susitikimo su JAV gynybos ministro pavaduotoju politikos klausimais Duglu Feitu.

Kiek anksčiau ministras pirmininkas Lešekas Mileris pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi leisti savo teritorijoje įsteigti JAV karines bazes, jei toks prašymas būtų pateiktas.

D.Feitas į Varšuvą atvyko iš Briuselio, kur kartu su M.Grosmanu NATO narių nuolatinių atstovų susitikime pristatė JAV planus dėl pajėgų perdislokavimo.

Pavojaus nėra

Lenkijos vyriausybė neslepia, kad JAV karines bazes priimtų su džiaugsmu. L.Mileris yra pasakęs: “Jei tai priklausytų tik nuo manęs, aš atsakyčiau teigiamai”.

Gynybos ministras J.Šmaidzinskis teigė, jog nėra pavojaus, kad nuo 1999 metų NATO nare esanti Lenkija galėtų tapti ekstremistų taikiniu, jei joje būtų įkurdintos JAV karinės bazės. “Tai nepakeis mūsų padėties. Lenkija jau yra antiteroristinėje koalicijoje, - agentūros Reuters korespondentui sakė jis. - Ironiška, tačiau bazių steigimas gali reikšti didesnį mūsų saugumą, nes reakcija į bet kokį išpuolį būtų greitesnė”.

J.Šmaidzinskis anksčiau yra sakęs, kad vyriausybė ir prezidentas Aleksandras Kvasnevskis aptars bazių klausimą su politinėmis partijomis bei atsižvelgs į viešąją nuomonę.

Lenkija buvo viena artimiausių JAV sąjungininkių per karą, kurio metu buvo nuverstas Sadamas Huseinas. Be to, ji nusiuntė beveik 2,5 tūkst. karių į Iraką, kur vadovauja vienai iš trijų karinių zonų.