Amerikos žurnalas teigia, kad iš koncerno “Jukos” atimtos bendrovės nacionalizavime dalyvavo buvęs V.Putino pavaldinys iš liūdnai pagarsėjusios “Štazi”

JAV savaitraštis “The Wall Street Journal” (WSJ) surengė specialų tyrimą, kurio metu nustatė, kad “Jukos” bendrovės “Juganskneftegaz” nacionalizavimo procese aktyviai dalyvavo Vokietijos banko “Dresdner Bank” Rusijos skyriaus vadovas Matijas Varnigas. Pastarasis buvo komunistinės Vokietijos saugumo žinybos “Štazi” darbuotojas, tuomet turėjęs glaudžius ryšius su Vladimiru Putinu, iki Berlyno sienos nugriovimo dirbusiu Drezdene ir verbavusiu KGB agentus.

Į WSJ publikaciją Vokietijoje buvo reaguota itin operatyviai. Kai kuriuos publikacijoje paskelbtus faktus buvęs “Dresdner Bank” vadovas Bernardas Valteris, duodamas interviu internetiniam leidiniui “www. Manager magazin. De”, vakar paneigė, tačiau su kai kuriais buvo priverstas sutikti. Kremlius į WSJ publikaciją kol kas reagavo tik pareiškimu, kad M.Varnigas susipažino su V.Putinu tik po SSRS žlugimo.

Tyrimas užtruko ilgai

WSJ savo publikacijoje, paskelbtoje vasario 23 dieną ir pavadintoje “Draugystė, sutvirtinta šnipinėjimu, šiandien Rusijoje duoda solidžių dividendų”, pažymima, kad santykių tarp M.Varnigo ir V.Putino istorija buvo atkurta po ilgai užtrukusio tyrimo, remiantis “Štazi” dokumentais, jųdviejų tarnybiniu susirašinėjimu ir jų kolegų interviu.

Anot WSJ, po komunizmo žlugimo išslaptinti dokumentai liudija, kad M.Varnigas, kuriam dabar 49 metai, Rytų Vokietijos saugumo žinyboje pradėjo dirbti 1975 metais. Iš dosjė paaiškėjo, kad jis rinko informaciją apie naujos ginkluotės gamybą Vakaruose.

Buvęs jo vadovas Frankas Vaigeltas WSJ žurnalistams sakė, kad būsimasis bankininkas greitai įgijo “puikaus “Štazi” agentų verbuotojo Vakarų Vokietijoje reputaciją”.

Amerikos žurnalistai nustatė, kad kaip tik tuo metu - nuo 1985-ųjų - Drezdene dirbo papulkininkis V.Putinas, tik jis verbavo KGB agentus ir kuravo “Štazi” veiklą, kartu kontroliuodamas majorą M.Varnigą

Likus mėnesiui iki žlugimo

JAV savaitraštis pažymi, kad, likus mėnesiui iki komunistinio VDR režimo žlugimo, “Štazi” nurodė M.Varnigui su KGB užmegzti naujo pobūdžio ryšius, kurių reikalavo sparčiai besikeičiančios sąlygos.

Anot WSJ, sovietų žvalgyba verbavo “Štazi” agentus, pirmiausiai tuos, kurie veikė Vakarų Vokietijoje. Vienas jų - Klausas Zukholdas, kuris WSJ korespondentams prisipažino, kad būtent V.Putinas jį užverbavo, taip pat sakė, kad M.Varnigas priklausė vienai žvalgybos kuopelių, kurias paskutiniu momentu Drezdene įkūrė KGB.

K.Zukholdas tyrėjams pranešė, kad M.Varnigo kuopelė, kurią V.Putinas įkūrė prieš pat Berlyno sienos žlugimą, veikė su “tarpininkavimo firmos” priedanga. Kiekvienam agentui buvo siūloma steigti savo kompaniją, kad galima būtų saugiau finansuoti žvalgybinę veiklą.

Sugrįžo į Leningradą

Žlugus Berlyno sienai, V.Putinas sugrįžo į Leningradą, o M.Varnigas įsidarbino banke “Dresdner Bank”. Apie savo tarnybą “Štazi” jis nieko nesakė, o jo byloje jokios informacijos apie ryšius su žvalgyba nebuvo, tvirtina JAV savaitraštis.

1990 metais V.Putinas tapo Leningrado, atgavusio Sankt Peterburgo pavadinimą, mero Anatolijaus Sobčiako pavaduotoju. Nuo 1991-ųjų vasaros jis vadovavo miesto tarybos komitetui, kuris kontroliavo ryšius su investuotojais iš Vakarų. Tais pačiais metais į Rusiją atvyko M.Varnigas, kuris buvo paskirtas “Dresdner Bank” Rusijos skyriaus valdytoju.

WSJ nurodo, kad V.Putinas ir M.Varnigas jau tada neslėpė, jog yra seni pažįstami. “Būtent Putinas mane supažindino su Varnigu. Jų draugiški santykiai buvo matyti iš pirmo žvilgsnio”, - JAV žiniasklaidos atstovams pasakojo Sergejus Beliajevas, buvęs mero pavaduotojas, kuravęs privatizavimo problemas.

1993 metais Sankt Peterburge buvo įsteigta “BNP-Dresdner Bank” - jungtinė “Dresdner Bank” ir Prancūzijos banko “Banque Nationale de Paris” įmonė. WSJ duomenimis, tai tapo įmanoma su pagalba V.Putino, kuris pasirašydavo licencijas, kurios buvo reikalingos, norint atidaryti banką ar jo įmonę.

Tapo dideliu žaidėju

Nuo 1995-ųjų “Dresdner Bank” tapo dideliu žaidėju Rusijos rinkoje ir smarkiai sustiprino savo ryšius su koncernu “Gazprom”. 1996 metais vokiečių bankas ėmėsi konsultuoti dujų milžiną, kai šis pradėjo savo akcijas pardavinėti užsieniečiams. 1999-aisiais “Dresdner Bank” konsultavo Vokietijos dujų koncerną “Ruhrgas”, kuris įsigijo 2,5 proc. “Gazprom” akcijų.

2002 metais, kai V.Putinas jau dvejus metus buvo prezidentas, M.Varnigas persikraustė į Maskvą kaip UAB “Dresdner Bank” prezidentas. Po metų “Dresdner Bank” atstovybė Rusijoje - “Dresdner Kleinwort Wasserstein” (DrKW) susivienijo su UAB “Dresdner Bank”. M.Varnigas tapo šios grupės, finansines operacijas vykdančios visoje Rusijoje, vadovu.

2004 metų rugsėjį Rusijos teisingumo ministerija pasamdė DrKW, kad ši nustatytų “Jukos” įmonės “Juganskneftegaz” vertę. Šią įmonę Rusijos valdžia užsispyrė parduoti todėl, kad būtų padengta tariamai valstybei “Jukos” padaryta žala. WSJ žurnalistai nustatė, kad DrKW šį užsakymą gavo be konkurso.

Galiausiai “Juganskneftegaz” spalio 19 dieną buvo parduota niekam nežinomai “Baikalfinansgrup”, kurią tuoj ėmė kontroliuoti valstybinė įmonė “Rosneft”, siekianti susivienyti su “Gazprom”.

Šį mėnesį “Gazprom” pasiūlė, kad M.Varnigas taptų šio koncerno direktorių tarybos nariu.

Draugauja šeimos

WSJ publikacijoje, be kita ko, nurodoma, kad V.Putinas ir jo žmona Liudmila draugauja su M.Varnigu ir jo žmona Irane Pič dar nuo tų laikų, kai abu vyrai veikė Drezdene. I.Pič interviu amerikiečių žurnalistams neslėpė, kad abi šeimos glaudžius santykius palaiko iki šiol.

Rimtu šių santykių išmėginimu buvo autoavarija, 1994-aisiais įvykusi Sankt Peterburge. Joje L.Putina buvo sunkiai sužeista. Pasak amerikiečių žurnalistų, V.Putinas kreipėsi į tuometinį “Dresdner Bank” vadovą B.Valterį su prašymu padėti išgabenti žmoną į Vokietiją, ten skubiai operuoti ir gydyti.

Bankas savo sąskaita užsakė specialų lėktuvą, sužeistąją išgabeno į Vokietiją, padengė dalį L.Putinos gydymo išlaidų. Bet WSJ žurnalistai nurodė, jog jiems nepavyko nustatyti, kiek visa tai bankui kainavo.

Sutiko ne su visais teiginiais

Buvęs “Dresdner Bank” vadovas B.Valteris interviu “www. Manager magazin. De” pripažino, kad pasirūpino L.Putinos gydymu po avarijos. Tai buvo natūrali mūsų reakcija į nelaimę, sakė jis. Kartu B.Valteris piktinosi, kad “visa tai dabar ištraukiama į paviršių; toks žiniasklaidos elgesys yra nepadorus”.

Buvęs “Dresdner Bank” vadovas žurnalistus tikino, kad jokių kitų Putinų šeimos išvykų į Vokietiją bankas nefinansavo, nors kai kurie laikraščiai teigė, kad už šio banko pinigus Hamburge mokėsi V.Putino dukterys.

B.Valteris teigė, jog jis nieko nežinojo apie tai, kad M.Varnigas tarnavo “Štazi”. Tačiau kai kurie DrKW atstovai amerikiečių žurnalistams sakė, kad M.Varnigo praeitis jiems nebuvo paslaptis.