Už JAV nutarimo ženkliai sumažinti savo pajėgas Europoje slypi ne vien geopolitiniai tikslai

Jungtinės Valstijos, nusprendusios smarkiai sumažinti Europoje savo karių skaičių, siekia ne tik turėti strateginių pranašumų kovoje su tarptautiniu terorizmu, bet ir “paauklėti” kai kurias Senojo žemyno valstybes.

Daugumos apžvalgininkų nuomone, europiečiams ateityje jau patiems teks rūpintis, kaip garantuoti savo žemyno saugumą. Ar šis egzaminas bus išlaikytas, dar neaišku, nes situacija Balkanuose tebėra nestabili.

Jugoslavijos pamoka

Kaip tik praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio kruvina suirutė Balkanuose akivaizdžiai paliudijo, kad su kariniais konfliktais modernūs europiečiai nesusidoroja. Jungtinėms Valstijoms teko įsikišti du kartus: tada, kai kraujas liejosi vos ne visoje buvusioje komunistinėje Jugoslavijoje, ir tuomet, kai kilo Kosovo krizė.

JAV, pasinaudojusios savo didžiule karine galia, abiem atvejais patrankas Balkanuose privertė nutilti.

Bet karas Irake paliudijo, kaip staiga Europa vėl nutolo nuo Jungtinių Valstijų. Baltųjų rūmų administracija, nusprendusi iš Europos išvesti didelę dalį savo karinio kontingento, davė Senajam žemynui galimybę tvarkytis namuose savo nuožiūra. Europai galbūt teks dar kartą laikyti brandumo egzaminą.

Išvaduotojai užsibuvo

Prezidento Džordžo V.Bušo planui perdislokuoti 70 tūkstančių kariškių Londono “Times” paskyrė redakcinį komentarą.

Laikraštis priminė, kad praėjo 60 metų nuo tos dienos, kai Amerikos kariai išsilaipino Europoje ir sutriuškino nacių režimą. Bet niekas iš tada kariavusių amerikiečių negalėjo pamanyti, kad išvaduotojai Senajame žemyne užsibus iki XX amžiaus pabaigos, rašo “Times”.

Komentuodamas JAV prezidento nutarimą, laikraštis atkreipia dėmesį į dvi aplinkybes. Viena jų yra ta, kad toks sprendimas priimtas taip vėlai. Nors “šaltasis” karas senokai baigėsi, o grėsmingoji SSRS nustojo egzistavusi prieš 13 metų, vien Vokietijoje tebėra dislokuota 75 tūkstančiai Amerikos kariškių, sutelktų 73 bazėse ir kariniuose miesteliuose. Visa ši karinė jėga turėjo atremti agresyvų ir gerai ginkluotą priešą, kurio senokai nebėra, pažymi “Times”.

Didėjant naujų technologijų įtakai, didelių Amerikos karinių kontingentų dislokavimas užsienio valstybėse globaliniu požiūriu tapo atgyvena, ir kariniai strategai tai suprato dar iki to momento, kai į pirmą planą iškilo kova su tarptautiniu terorizmu, teigia Londono laikraštis.

Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad karių perdislokavimo parengiamasis darbas dar nebaigtas, ir Dž.V.Bušo plano realizavimui prireiks mažiausiai penkerių metų, nurodo “Times”.

Laikraštis taip pat teigia, kad Amerikos kariškių buvimas kurioje nors nestabilioje šalyje dabar, kaip ir “šaltojo” karo metais, yra labai svarbus paramos jos vyriausybei faktorius.

Senoji tvarka keisis

Kitas britų laikraštis - “Guardian” cituoja žinomą karo problemų ekspertą Čarlzą Heimaną, sakiusį, kad naujasis JAV planas reiškia, jog “senoji tvarka, ypač Europoje, smarkiai keisis”. Pasak eksperto, “planas reiškia, jog europiečiams teks labai pasistengti, kad jie savo žemyne garantuotų saugumą ir stabilumą”.

Č.Heimanas nurodo, kad Europai dabar jokie realūs pavojai negresia, bet situacija Balkanuose tebėra nepakankamai stabili ir padėtis ten gali susikomplikuoti. Dalį europiečių gali apimti nerimas dėl to, kad Amerikos kariai išsikrausto ir kad Vašingtonas tarsi siunčia signalą: europiečiai nuo grėsmių turės gintis už savo pinigus ir patys savo namuose palaikyti tvarką, teigė ekspertas.

Sprigtas Vokietijai

Vokietijoje, kurios vyriausybė buvo viena aršiausių JAV karo Irake priešininkių, tebėra paplitusi nuomonė, kad sumanytas Amerikos kariškių perdislokavimas yra ne kas kita, kaip užmaskuotas Vašingtono kerštas Berlynui. Laikraštis “Das Bild” šį kerštą pavadino “subtiliu sprigtu”.

Radijo stotis “Vokiečių banga” pažymėjo, jog ir po Dž.V.Bušo plano realizavimo Amerikos karinis kontingentas Vokietijoje išliks, nors ir smarkiai sumažės. “Žiniasklaidos pranešimai, kad po kelerių metų Vokietijoje neliks nė vieno Amerikos kareivio, nepasitvirtino”, - neslėpė savo pasitenkinimo vyriausybės finansuojama radijo stotis.

Gerai žinoma, kad JAV karinis kontingentas didelei daliai Vokietijos gyventojų - svarbus ekonominės gerovės faktorius. Amerikiečių kariniuose miesteliuose ir bazėse gauna darbo keli šimtai tūkstančių vokiečių. Šie žmonės labai susirūpinę dėl rytdienos, teigė “Vokiečių banga”.

Po karių perdislokavimo darbo vietų skaičius Amerikos kariniuose objektuose sumažės kelis kartus. Vokietijai, vis dar neatsigaunančiai po sunkios ekonominės krizės, tai - skaudus smūgis.

Kol Berlynas skaičiuoja ekonominius nuotolius, Maskva prognozuoja JAV karių perdislokavimo galimas geopolitines pasekmes. Rusijos politikams didelį rūpestį kelia tai, kad Amerikos pajėgos dar labiau priartės prie Rusijos sienų.

Būgštaujama pagrįstai

Interfax-BNS. Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, jog visai ne be pagrindo būgštaujama dėl galimos naujos grėsmės šaliai, kuri iškils perdislokavus Amerikos karines bazes. “Jaudinamės visiškai pagrįstai”, - pareiškė jis radijo stočiai “Echo Moskvy”. “Mes dar turime įsitikinti, kad, perdislokavus karines bazes, Rusijai neiškils naujų pavojų, bet kol kas nėra pagrindo panikuoti”, - pridūrė deputatas.

K.Kosačiovas pažymėjo, kad dabar kovos su terorizmu dingstimi daug kalbama apie galimas naujas Amerikos bazes Lenkijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Dūmos komiteto vadovas pabrėžė, kad “jei tokių bazių atsiras Baltijos šalyse, tai neabejotinai reikš, kad Amerika rūpinasi vien savo interesais”.

Pasak K.Kosačiovo, “Rusijai derėtų susitarti su Kaukazo ir Vidurinės Azijos šalimis, kurios potencialiai gali tapti Amerikos karinių bazių dislokavimo vieta”, kad to neįvyktų.

Mažoms valstybėms, tokioms, kaip Moldova ir Gruzija, mano Rusijos atstovas, protingiausia būtų neturėti jokių karinių bazių. “Tik tai leis joms realiai pasirūpinti savo saugumu”, - pabrėžė K.Kosačiovas.

Svarstys santykius su NATO

Federacijos Taryba taip pat sunerimo, JAV gynybos ministrui Donaldui Ramsfeldui pareiškus, kad Vašingtonas suaktyvins karines pastangas Rusijos pasienyje, taip pat Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse. “Amerika yra mūsų strateginė partnerė, ir toks pareiškimas kelia mums nerimą, jį vertiname kaip tam tikrą simptomą”, - sakė žurnalistams Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto vadovas Viktoras Ozerovas.

Jo nuomone, Rusijos vadovai, diplomatai, parlamentarai privalo aktyviau veikti NVS šalyse, ypač Centrinės Azijos regione, kur šiuo metu dislokuotos JAV ir jų sąjungininkų iš antiteroristinės koalicijos Irake bazės. V.Ozerovas taip pat pranešė, kad spalį įvyks eilinis NVS šalių parlamentų gynybos ir saugumo komitetų vadovų posėdis, kuriame būtinai bus svarstomi santykiai su NATO.