Rusijos žiniasklaida analizuoja, kodėl atšalo Kremliaus ir Vakarų santykiai

Rusijos ir Vakarų santykiai nėra tokie sklandūs ir bičiuliški, kaip tai buvo dar prieš kelias savaites. Maskvos laikraščiai nurodo kelias tokio reiškinio priežastis.

Pagrindinės iš jų dvi: įkaitų drama Šiaurės Osetijoje ir Kremliaus planai dar labiau centralizuoti valdžią.

Pažėrė priekaištų

Įtakingas Maskvos laikraštis “Nezavisimaja gazeta” teigia, jog visiems akivaizdu, kad Rusijos ir Vakarų santykiai pastebimai atšalo. “V.Putinas ketvirtadienį vėl pažėrė priekaištų Vakarų šalims. Per susitikimą su narkotikų kontrolės žinybos vadovu Viktoru Čerkesovu prezidentas griežtai kritikavo tarptautines pajėgas, dislokuotas Afganistane, už jų pasyvumą kovojant su narkotikų prekeivių tinklu”, - konstatavo laikraštis.

“Tokių aštrių pareiškimų Vakarų šalių atžvilgiu dėl jų politikos Afganistane V.Putinas anksčiau sau neleido”, - tvirtina “Nezavisimaja gazeta”. “Gerai žinoma, kad pagrindinį vaidmenį Afganistane vaidina Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija. Taigi Rusijos vadovo įtūžis buvo adresuotas būtent Vašingtonui ir Londonui. O tai reiškia, jog politologų tvirtinimai, kad Rusijos ir Vakarų santykiuose įsivyravo atšalimo laikotarpis, dar kartą pasitvirtino”, - nurodo laikraštis.

Rusijos ir Vakarų partnerystę tebegraužia nesutarimai dėl karo Irake. Maskva iki šiol tvirtina, kad sumanymas pradėti šį karą nuo pat pradžių buvo klaidingas.

Ginčas dėl reformų

Apsišaudymą priekaištais pastebi ir laikraštis “Izvestija”. “V.Putinas ketvirtadienį aiškiai atsikirto į kaltinimus, kurie nuskambėjo iš Vakarų šalių, paskelbus Kremliaus planus dėl valdžios formavimo reformų. Antiteroristinė, o iš esmės Amerikos dominuojama koalicija, pasak prezidento, nedaro nieko, kad sustabdytų narkotikų srautą, į Rusiją plūstantį iš Afganistano”, - rašo laikraštis.

Vašingtonas ir Maskva imasi diplomatinių žingsnių, kad tarpusavio santykių problemos nepadarytų naujų kliūčių dviejų šalių bendradarbiavimui. Bet JAV atstovai atvirai sako, kad jiems kelia nerimą Kremliaus planai vidaus politikoje.

JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas užvakar per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu dar kartą pareiškė susirūpinimą dėl Maskvos pasiūlytų politinių reformų.

Rusijos prezidentas anksčiau pareiškė, kad pasiūlys priimti naują rinkimų įstatymą, ribosiantį parlamente atstovaujamų partijų skaičių, ir kad nuo šiol ketina pats skirti šalies regionų gubernatorius. Tokių priemonių imamasi tariamai aktyvinant kovą su terorizmu, tačiau kai kurie ekspertai ir Rusijos politikai jas įvertino kaip praėjusį dešimtmetį iškovotų demokratinių laisvių naikinimą.

“Geri” ir “blogi” teroristai

“Nezavisimaja gazeta” pateikia dar vieną įrodymą, kad Vakarų ir Rusijos santykiai pateko į kliūčių ruožą. Po dramos Beslane vėl kilo aršūs debatai dėl “gerų” ir “blogų” teroristų. Tai itin išryškėjo po S.Lavrovo kalbos Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos sesijoje.

“Iš “šaltojo” karo laikų paveldėtas įprotis skirstyti teroristus į “gerus” ir “blogus” turi kartą ir visiems laikams likti praeityje”, - citavo “Nezavisimaja gazeta” Rusijos užsienio politikos žinybos vadovą.

“Pastarosiomis savaitėmis S.Lavrovas ne kartą kalbėjo apie “savus” ir “svetimus”, “gerus” ir “blogus” teroristus”, - teigia laikraštis. - Ši frazė adresuota pirmiausia Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai, kurias Maskva kaltina “dvigubais standartais”, nes šiose šalyse prieglobstį gavo Rusijos valdžios ieškomi čečėnų emisarai”.

Maskvą ypač nervina Britanijoje prieglobstį gavęs išrinktojo Čečėnijos prezidento Aslano Maschadovo atstovas Achmedas Zakajevas.

“Šiame fone labai iškalbingas santykių aiškinimasis tarp Maskvos ir Londono, - rašo “Nezavisimaja gazeta”. - Didžiausi V.Putino bičiuliai Europoje - Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis, Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas ir Italijos premjeras Silvijas Berluskonis, nors ir kritikuoja Kremliaus politiką Čečėnijoje, aštrinti santykių su Rusijos vadovu nenori. Tokį pat kelią pasirinko ir JAV prezidentas Džordžas V.Bušas, nors Amerikos politinio elito didžioji dalis skeptiškai žiūri į jo bičiulystę su V.Putinu”.

Sąrašo išimtis

Laikraštis į Kremliaus šeimininko bičiulių sąrašą neįtraukė Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Tonio Blero: “Britų premjeras, vis labiau prarandantis pozicijas savo šalyje, nenori veltis į konfliktą su visuomene dėl Čečėnijos. Taigi Didžioji Britanija tapo svarbiausia Vakarų valstybe, stumiančia Maskvą į politinę izoliaciją. T.Bleras - vienintelis iš įtakingų Europos lyderių, nesilankęs Rusijoje po V.Putino perrinkimo naujai kadencijai”.

“Britanijos visuomenė nevienareikšmiai vertina antiteroristinius Maskvos polėkius”, - teigia “Nezavisimaja gazeta”. Pavyzdžiui, britų laikraštis “Independent” susidomėjo žodžio “teroristas” traktuote. “Rugsėjo pradžioje čečėnai, pasiskelbę džihado kariais, Beslane pagrobė daugiau kaip tūkstantį įkaitų, didelę jų dalį nužudė, įskaitant 200 vaikų. Tie apsišaukėliai džihado kariai buvo teroristai. Nuo 1994 metų Rusijos kariškiai nužudė 40 tūkstančių čečėnų vaikų. Rusijos kariškiai irgi buvo teroristai, bet Maskva to pripažinti nenori”, - konstatuoja “Independent”.

Savo ruožtu “Nezavisimaja gazeta” rašo: “Tokių sugretinimų prasmė - akivaizdi. Britų spauda, anksčiau Maskvai svaidžiusi politinius kaltinimus, dabar jai primeta kriminalinius nusikaltimus”.

Šiomis aplinkybėmis stoti į konfliktą su savo šalies žiniasklaida T.Blerui visai neparanku. Todėl jis Maskvai dabar suranda vis daugiau priekaištų, negu tai buvo vasaros pabaigoje.

Rusijos žiniasklaida vis dėlto mano, kad pastarasis santykių atšalimas - laikinas, nes, anot “Izvestijų”, “nesibaigiančių teroristų išpuolių akivaizdoje Rusija ir Vakarai pasmerkti bendradarbiauti”.

M.Gorbačiovas kritikuoja

Reuters-BNS. Įgyvendinus Rusijos prezidento planą panaikinti tiesioginius gubernatorių rinkimus ir atsisakyti rinkti deputatus vienmandatėse apygardose, gyventojai gali netekti demokratinių teisių, mano buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas.

M.Gorbačiovas sakė, kad remia V.Putiną ir daugelį jo iniciatyvų, bet nerimauja dėl rinkimų teisės.

“Aš pareiškiau savo susirūpinimą. Mes atimame žmonėms svarbią, galbūt svarbiausią teisę - rinkimų teisę”, - sakė M.Gorbačiovas interviu Didžiosios Britanijos televizijai “Channel Four”.