Buvusio Rytų Vokietijos vadovo E.Krenco paleidimą iš kalėjimo pirma laiko tauta įvertino prieštaringai

Kai Vokietijos teismas šiomis dienomis nusprendė, kad buvęs paskutinysis marionetinės Vokietijos Demokratinės Respublikos vadovas Egonas Krencas jau gali gyventi laisvėje, tokį Temidės žingsnį visuomenė įvertino prieštaringai.

Po ketverių metų

“Vokiečių banga” pranešė, kad paskutiniajam VDR valstybės ir partijos vadovui E.Krencui kalėjimo “Pliotzensee” vartai Berlyne po ketverių nelaisvės metų atsivėrė prieš pat Kalėdas. Jis atleistas nuo likusios pustrečių metų bausmės.

E.Krencas 1997-aisiais buvo nuteistas šešeriems su puse metų kalėjimo už tai, kad jo įsakymu buvo šaudomi tautiečiai, norėję pasitraukti į Vakarus. Bet proceso metu jis tvirtino, jog yra teisiamas ne dėl atsakomybės už šūvius pasienyje, o kaip VDR atstovas.

Oficialiai skelbta, kad mažiausiai 80 Rytų vokiečių žuvo mėgindami bėgti į Vakarus per 1961-aisiais pastatytą ir gerai saugomą sieną. Bet kai kurie apžvalgininkai mano, kad politikos, leidusios šauti į bėglius, aukomis tapo 265 žmonės.

Pasak radijo stoties “Svoboda” korespondento Berlyne Jevgenijaus Bovkuno, buvęs VDR lyderis dabar plačiai šypsosi ir savo šalininkams dalija autografus. Netikėtu teismo sprendimu E.Krencas stebisi ne mažiau negu jie.

Vos prieš du mėnesius E.Krenco pateiktas prašymas išleisti į laisvę pirma laiko buvo atmestas. Ir štai teisėjai kažkodėl apsigalvojo. Buvęs politikas tikisi, kad jis dabar jau niekam neužklius.

Valdė 50 dienų

E.Krencas VDR vadovu tapo 1989 metų spalio 18-ąją, kai Kremlius pareikalavo, kad nuo politinės arenos pasitrauktų marksistas dogmatikas Erichas Honekeris. Maskva iš naujojo lyderio tikėjosi daug, tačiau įvykiai Rytų Europoje buvo tokie audringi, kad E.Krencas vadovavo tik 50 dienų.

Rytų Vokietijoje įvyko taiki revoliucija, ir E.Honekerio įpėdinis buvo priverstas nueiti nuo politinės arenos. Nevykusiu Kremliaus kūdikiu vadinta VDR nustojo egzistavusi.

Marksistinė Vieningoji socialistų partija (VSP) persikrikštijo pasivadindama Demokratinio socializmo partija, kurios naujoji vadovybė 1990-ųjų pradžioje E.Krencą pašalino iš savo gretų.

O po penkerių metų prasidėjo teismo procesas, kurį žurnalistai pavadino “Politbiuro teismu”. Prieš teismą stojo buvę VDR ir VSP vadovai - E.Krencas, taip pat Giunteris Šabovskis ir Giunteris Kliaiberis. Jie buvo apkaltinti ir galiausiai pripažinti kaltais, kad davė nurodymus marionetinės valstybės pasieniečiams šaudyti į tautiečius, panorusius pasitraukti į Vakarus.

Prokuroras reikalavo, kad E.Krencas netektų laisvės vienuolikai metų, tačiau jis ją prarado šešeriems su puse. Teismas nustatė, kad per 50 E.Krenco valdymo dienų pasienyje buvo nušauti mažiausiai keturi žmonės.

Nuosprendis buvo paskelbtas 1997-ųjų rugpjūtį. Prašymas dovanoti bausmę buvo atmestas, tačiau E.Krenco advokatams pavyko pasiekti, kad nuosprendžio vykdymas būtų atidėtas, dangstantis nuteistojo sveikatos būkle.

Tapo konsultantu

Pagaliau 2000-ųjų pradžioje E.Krencas vis dėlto pateko į kalėjimą, kuris, beje, buvo gana savotiškas - ant pastato langų nebuvo grotų, o tvorų “nepuošė” spygliuota viela. Jis susirengė rašyti memuarus, bet viena Zigeno firmų jam pasiūlė konsultanto postą.

Garsiajam kaliniui buvo leista kasdien nuvykti į tarnybą, kad jis galėtų dirbti firmos patalpose. Tuo pat metu Berlyne buvo atidarytas E.Krenco biuras su sekretore. Buvęs lyderis duodavo begales interviu užsienio žurnalistams, o nakčiai grįždavo į kalėjimą.

E.Krencas nesiliovė rašinėjęs skundus. Jo apeliacijos visur buvo atmestos, netgi Europos žmogaus teisių teisme, esančiame Strasbūre. Ir štai šiomis dienomis jį pasiekė maloni žinia. Tačiau, anot “Vokiečių bangos”, tai nereiškia, kad buvusiam VDR vadovui prieš šešerius metus paskelbtas nuosprendis buvo neteisingas.

Nuomonės - įvairios

Teismas, paleidęs buvusį VDR lyderį iš kalėjimo pirma laiko, nesitikėjo, kad šį žingsnį vokiečiai įvertins taip prieštaringai.

Tokiam teismo sprendimui pritarė net kai kurie vokiečiai, kurie kentėjo nuo prosovietinio režimo. Štai, pavyzdžiui, buvęs disidentas Michailas Harmsas E.Krenco paleidimą pirma laiko pavadino “pozityviu žingsniu”.

Bet yra ir kitokia nuomonė. Valdančiosios Socialdemokratų partijos atstovas parlamentaras Helmutas Hizbergas pareiškė, kad “paleidus Krencą, į visus jo režimo padarytus nusikaltimus irgi bus pažiūrėta atlaidžiai, o tai yra nepriimtina”. Pasak jo, “tie nusikaltimai neturi būti pamiršti”.

Liko nenubausti

Rytų Europoje žlugus komunizmui, buvę marionetinių režimų lyderiai buvo teisiami tik susivienijusioje Vokietijoje ir Čekijoje. Kitose šalyse jie nuo bausmių išsisuko.

Vengrijoje teisiamųjų suolo išvengė Djula Hornas, komunistinės milicijos vadovas, kartu su sovietų armija slopinęs darbininkų ir studentų sukilimą Budapešte. Jis vėliau tapo Socialistų partijos pirmininku ir vadovavo Vengrijai, jai tapus nepriklausoma valstybe.

Nepavyko patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir buvusio Lenkijos lyderio generolo Vojcecho Jaruzelskio, kurio įsakymu 1956 metais buvo žiauriai nuslopintas šachtininkų streikas. Tada žuvo dešimtys žmonių.

Ir tik kai kurie buvę Čekoslovakijos veikėjai pajuto kalinio duonos skonį.