Aukšto Vatikano dvasininko žodžiai sukėlė audrą katalikiškame pasaulyje

Puikybė, gobšumas, pavydas, rūstumas, rajumas, tingumas ir gašlumas iki šios savaitės buvo laikomos septyniomis didžiosiomis, arba mirtinomis nuodėmėmis, kurių neišpažinus ir nesigailint užkertamas kelias patekti į rojų. Bet pirmadienio rytą perskaitę laikraščius įvairių pasaulio šalių katalikai buvo nustebinti netikėtos žinios: esą Vatikanas paskelbė naujų septynių didžiųjų nuodėmių sąrašą.

Prie dar VI a. popiežiaus šv. Grigaliaus I paskelbtų nuodėmių neva buvo pridėti bioetikos pažeidimai (tokie kaip gimstamumo kontroliavimas), abejotini moralės požiūriu eksperimentai (tokie kaip kamieninių ląstelių tyrinėjimai), narkotikų vartojimas, gamtos teršimas, prigimtinių žmogaus teisių pažeidimai, per didelis turto kaupimas ir veiksmai, dėl kurių didėja skurdas.
Tiesa, dėl to, kiek tikslus šis naujų nuodėmių sąrašas ir ar tikrai jas Vatikanas įvardijo kaip mirtinas, netyla ginčai ir audringos diskusijos.

Nekalti pasvarstymai

Šią košę užvirė nekaltas interviu su Katalikų bažnyčios Apaštališkojo penitenciarijaus regentu vyskupu Gianfranco Girotti, kurį sekmadienį išspausdino oficialus Vatikano laikraštis „L’Osservatore Romano“. Vienos įtakingiausių teisinių Šventojo Sosto institucijų atstovas kalbėjo apie šiuolaikines žmonijos nuodėmes.
„Egzistuoja keletas sričių, kuriose šiandien apčiuopiama nuodėminga laikysena individualių ir visuomeninių teisių atžvilgiu. Pirmiausia tai bioetikos sfera, kurioje negalima nesmerkti kai kurių esminių žmogaus prigimties teisių pažeidimų darant eksperimentus, genetines manipuliacijas, kurių pasekmes sunku numatyti ir kontroliuoti.
Kita sritis – visuomeninė – narkotikų pasaulis. <...> Be to, minėtinas socialinis ir ekonominis išnaudojimas, kai neturtingiausieji vis labiau skurdinami, o turtingieji lobsta, taip auga socialinė neteisybė, ekologijos sritis, kuri šiandien susilaukė daug dėmesio“, – į klausimą, kokių naujų nuodėmių mato, atsakė dienraščiui vyskupas G.Girotti.

Pranešimas – lyg bomba

Jau kitą dieną po interviu pa-sirodymo pasaulio laikraščiuose mirgėjo tokios antraštės: „Vatikanas nurodė septynias socialines nuodėmes, įskaitant narkotikų vartojimą“, „Mažiau išpažinčių ir naujos nuodėmės“, „Septynios naujos mirtinos nuodėmės: ar esate kaltas?“ ir pan.
Netrukus diskusijos dėl naujų nuodėmių sąrašo persimetė į internetą ir gatves. „Ar žinai, kad yra septynios naujos nuodėmės?“ – tokį klausimą buvo galima išgirsti ir Vilniaus gatvėse.
Kai kurios Katalikų bažnyčiai artimos žiniasklaidos priemonės citavo šaltinius Vatikane, esą tai tik žurnalistų paleista antis. Tačiau Vatikanas oficialiai nepaneigė ir nepatvirtino naujo septynių nuodėmių sąrašo. Kita vertus, ar to reikėjo?
„Kai koks nors monsinjoras ką nors pasako, tai dar nereiškia, kad tokia yra oficiali Vatikano nuomonė“, – pareiškė vienas vyskupas.
Vis dėlto G.Girotti nėra eilinis dvasininkas ir jo žodžiai privertė suklusti daugelį. Religijų žinovai ėmė svarstyti, ar šiuolaikiniame pasaulyje nevertėtų papildyti dabartinio nuodėmių sąrašo naujomis nuodėmėmis.

Paskata mąstyti kitaip?

Komentuodamas aukšto Vatikano dvasininko išsakytas mintis jėzuitų profesorius tėvas Geraldas O’Collinsas pabrėžė, kad jis atskleidė tam tikras problemas Katalikų bažnyčioje.
„Manau, svarbiausia šiais laikais, kad kunigai, kurie klauso išpažinčių, vadovaujasi senomis tradicijomis ir neatsižvelgia į šiuolaikinio pasaulio pokyčius, – BBC žurnalistui tvirtino Londono Šv. Marijos universitete dėstantis G.O’Collinsas. – Šiandien dvasininkams reikėtų susipažinti su socialiniu nuodėmės veidu – socialine nelygybe. Kunigai per daug galvoja apie individo nuodėmę.“
„Neprisimenu atvejo, kad dvasininkas ypač rūpintųsi tokiomis problemomis kaip gamtos užterštumas ar socialinė neteisybė. Tai naujas mąstymo būdas“, – čia pat pridūrė jėzuitas, kurio auklėtiniai – dabar aukštus postus užimantys Katalikų dvasininkai. Religijos studijų ir tyrimų centro direktorės Ritos Šerpytytės nuomone, spręsti, ar verta papildyti nuodėmių sąrašą, gali tik pati Katalikų bažnyčia.
„Tokius dalykus turi spręsti pati Bažnyčia. Žiūrint iš šalies, dabartinis didžiųjų nuodėmių sąrašas yra gana išsamus ir ilgas, todėl į jį telpa ir šiuolaikinio žmogaus nuodėmės. O šio sąrašo plėtimas, mano manymu, nieko nepakeistų“, – dienraščiui tvirtino ekspertė.

Procedūra galima

Vyskupui Juozui Tunaičiui net nekilo mintis, ar septynių mirtinų nuodėmių sąrašo papildymas padėtų šiuolaikinei visuomenei tapti doresnei. „Apie tai dar nemąsčiau. Mano nuomone, užtenka to, kas yra. Tiktai laikykimės. Jei visi laikysis doros normų, viskas bus gerai. Nereikės jokių nuodėmių sąrašų“, – savo nuomonę dienraščiui išsakė vyskupas. Paklaustas, ar įmanoma papildyti dabartinį septynių mirtinų nuodėmių sąrašą, J.Tunaitis teigė: „Jei pasaulio vyskupai kreipiasi į popiežių, tai būna svarstoma. Jie ten turi savas procedūras, mes, maži vyskupėliai, nežinome tų dalykų. Egzistuoja specialios vyskupų kongregacijos, ekspertai ir visa kita. Svarstymas ilgas. Tokią procedūrą gali inicijuoti tik vyskupai.“