Pasaulio milžinai verčiami mokėti mokesčius

  • Teksto dydis:

Siekdamos išvengti mokestinės naštos pasaulinės korporacijos naudojasi įvairiausiomis schemomis. Pavyzdžiui, pelno mokesčiai mokami tik toje šalyje, kurioje registruota įmonė. Tad ir Lietuvoje dirbančios, bet čia neregistruotos žinomos kompanijos visiškai legaliai nemoka mokesčių į mūsų biudžetą.

Mokesčių triukai tapo galvos skausmu ne tik mažosioms valstybėms, kurios sunkiai subalansuoja savo biudžetus. Bendrovės naudojasi visų valstybių infrastruktūra, darbuotojais ir vartotojais, tačiau prisidėti prie visuotinės gerovės vengia.

Mokesčių vengia didieji

Pavyzdžiui, 2017 m. "Google" per Nyderlanduose registruotą antrinę įmonę į Bermudus, garsėjančius kaip mokesčių rojus, perkėlė 19,9 mlrd. eurų pajamų. Tai buvo dalis įmonės susitarimo su Airija, leidusio išvengti didelių mokesčių mokėjimo Europos šalyse, teigiama Nyderlandų prekybos rūmų dokumentuose, skelbė "Reuters".

Dokumentai, parengti gruodžio 21 d., rodo, kad per antrinę "Google Netherlands Holdings BV" įmonę 2017 m. į Bermudus perkeltų lėšų dalis sudarė 4 mlrd. eurų daugiau nei 2016 m.

"Mokame visus mokesčius ir laikomės visų mokesčių reikalavimų kiekvienoje šalyje, kurioje veikia bendrovė", – pranešime gynėsi "Google".

Bet pelno mokesčio nei "Google", nei "Facebook" bendrovės Lietuvoje nemoka, nes nėra registravusios savo būstinės Lietuvoje ir joms tokios prievolės nėra.

"Google", kaip ir kitos tarptautinės įmonės, didžiąją dalį pajamų mokesčių moka gimtojoje šalyje. Per pastaruosius dešimt metų mokesčiams atseikėjome apie 26 proc. pajamų", – teigiama įmonės pranešime.

Tačiau Nyderlanduose registruota antrinė įmonė yra naudojama  pajamoms, gautoms ne Jungtinėse Valstijose, perkelti į "Google Ireland Holdings" bendrovę, registruotą Bermuduose, kur įmonės nemoka pajamų mokesčio.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad technologijų bendrovės turi tendenciją niekur nemokėti mokesčių.

ES galingieji nesitaikstys

"Google", "Amazon", "Facebook" ir "Apple" – tai visiems žinomi didžiulių įmonių, kartais vadinamų GAFA grupe, pavadinimai. Būtent jos ir sumoka pernelyg mažai mokesčių.

"Didžiausią nerimą kelia tai, kad technologijų bendrovės turi tendenciją niekur nemokėti mokesčių. Manau, kad turime rasti pasaulinį sutarimą šiuo klausimu, tai labai padėtų įgyvendinant šią idėją", – teigia Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas.

Prancūzija jau ėmėsi lyderės vaidmens ir pristatė 3 proc. pajamų mokestį technologijų įmonėms, kurių pajamos sudaro daugiau 750 mln. eurų per metus. Jungtinė Karalystė pristatė skaitmeninių paslaugų mokestį, pagal kurį didelių technologijų įmonių, uždirbančių daugiau nei 500 mln. svarų per metus, pajamos bus apmokestintos 2 proc.

Ką daryti mažiesiems?

Nors kelios šalys jau įveda interneto milžinų mokestį, ES viduje kyla nesutarimai dėl visą Bendriją apimančio mokesčio įvedimo. Pasak ES konkurencijos komisarės Margrethės Vestager, Europa turėtų "imtis lyderio vaidmens" dėl tokio mokesčio įvedimo, jei tam neatsirastų paramos pasauliniu mastu.

Europos Parlamente guli suruoštas dokumentų paketas dėl mokesčių teisingumo, jo pagrindinė idėja yra ta, kad pelno mokestis turi būti mokamas ten, kur jis uždirbamas. Tai yra tose valstybėse, kurių infrastruktūra, ištekliais (tiek žmogiškaisiais, tiek gamtiniais) naudojamasi, kuriuose paliekama tarša, mokesčiai ir privalo likti.

"Tai būtų mažųjų šalių problemų (socialinės sanglaudos, pajamų nelygybės) sprendimo raktas, – sako ekonomistė Laima Mogenienė. – Žinoma, didžiosios korporacijos, liberaliosios jėgos, kartos savo mantrą, kad rinka viską sutvarkys. Bet ta rinka daugybę metų nepaliečia tų skaudžiausių vietų."

Pasak jos, Europos Komisija 2016 m. yra suskaičiavusi, kad kasmet trilijonas eurų dingsta dėl agresyvaus mokesčių planavimo, dėl egzistuojančių mokesčių rojaus valstybių. Yra vilties, kad ši problema bus pajudinta, nes Europos Parlamente yra specialus komitetas, užsiiimantis mokesčių sąžiningumo, mokesčių rojų naikinimo, pinigų plovimo prevencijos reikalais. Išsprendus tai visos ES lygiu, Lietuva galėtų turėti labai didelę naudą.

"Didžiosios valstybės turi dideles rinkas ir dideles galimybes pakovoti su mokesčius mokėti vengiančiomis korporacijomis, gali įvesti ir atskirąsias priemones joms, – mano L.Mogenienė. – Tuo metu Lietuva ir kitos mažosios šalys yra užstrigusios vadinamajame mažų pajamų rate. Ekonomistai pastebi, kad norėdami pritraukti užsienio investicijas mes labai nusižeminame. Pasirodo, pas mus žmonėms užtenka mažesnių atlyginimų, ir viešosios paslaugos pas mus pigesnės. Tada lazda mums smogia antru galu. Žemdirbiams nenorima sulyginti išmokų, nes pas mus darbuotojai gali būti "pigesni".

Dabar labai palanki situacija tai išspręsti. Prancūzijos protestai rodo, kad tie mažas pajamas gaunantys žmonės daugiau nesitaikstys su tokia padėtimi ir Europa turi pasukti didesnio socialinio jautrumo kryptimi. O tai susiję su mokesčių mokėjimu. Neturint mokestinių pajamų, negali būti socialinio teisingumo, socialinės paramos ir kt. sistemų. O tai galima išspręsti tik kartu su kitomis valstybėmis."



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
PVM reikia pakeist apyvartos mokesčiu!!! (PVM tai TIK hyperinfliacijos suvaldymo instrumentas, ne daugiau).

Nerijus

Nerijus portretas
Mazosios valstybes vienikimes! Ir apmokestinkime didziuosius milzinus!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių