Sumaištis Prancūzijoje: tęsiasi streikai, miestą kausto spūstys

Sumaištis Prancūzijos transporto sistemoje pirmadienį dar labiau padidėjo, profesinėms sąjungoms penktą dieną tęsiant streiką prieš prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną) ir jo pensijų reformos planus, kuriuos vyriausybė turėtų paskelbti vėliau šią savaitę.

Prisidėjęs autobusų vairuotojų streikas dar labiau apsunkino susisiekimą Paryžiuje, kur įprastu režimu veikė vos dvi iš šešiolikos metropoliteno linijų ir susidarė į darbą skubančių žmonių automobilių spūstys.

Paryžiaus rajone pirmadienį susidariusios spūstys iš viso nusidriekė per daugiau nei 600 kilometrų – daugiau nei dvigubai daugiau nei paprastai, skelbia eismo spūstis rodanti svetainė „Sytadin“.

Praėjusią savaitę daugelis žmonių buvo nusprendę dirbti iš namų ir į darbo vietą turėjo sugrįžti tik šią savaitę, turinčią parodyti, kaip visuomenė palaiko streikuojančiuosius.

Laikraštyje „Journal du Dimanche“ sekmadienį paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad 53 procentai prancūzų palaiko streiką arba supranta streikuojančiųjų reikalavimus. Per savaitę šis skaičius išaugo šešiais procentiniais punktais.

Profesinės sąjungos antradienį organizuoja antrą masinių protestų dieną. Trečiadienį vyriausybė turėtų atskleisti savo siūlomos reformos detales. Jos siūloma vienintelė taškais grįsta pensijų schema panaikins dešimtis darbuotojams palankesnių pensijų planų, kuriais naudojosi, traukinių mašinistai, jūrininkai, teisininkai ir kitų profesijų atstovai.

Pasak reformos kritikų,  dėl šios reformos milijonai žmonių privačiame ir viešajame sektoriuje bus priversti dirbti gerokai ilgiau nei iki 62 metų – oficialaus pensinio amžiaus – arba neteks anksčiau turėtų privilegijų. Nors E. Macronas žada, kad oficialus 62 metų pensinis amžius liks nepakitęs.

Spaudimą vyriausybei dar labiau padidino pirmadienį pasirodęs pranešimas, kad deryboms su profesinėmis sąjungomis vadovaujantis Jeanas-Paulis Delevoye (Žanas Polis Delvua) savo vėliausioje pajamų deklaracijoje nenurodė, kad priklauso vieno draudimo specialistų mokymų instituto tarybai.

Pirmadienį J.-P. Delevoye prisipažino padaręs klaidą ir sakė, jog jau atsisakė neatlygintinų pareigų taryboje, kad „užbaigtų šią diskusiją“.

„Baisenybė“

Profesinės sąjungos ragino streikus ir demonstracijas tęsti antradienį.

Per gruodžio 5-ąją surengtas pirmąsias eitynes į šalies miestų gatves, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, buvo išėję 800 tūkst. žmonių. Tai buvo didžiausias profsąjungų galios pademonstravimas per kelerius pastaruosius metus.

Labai tikėtina, kad naujų protestų surengs mokytojai, todėl daug mokyklų gali būti uždaryta.

Prie pastarosiomis dienomis vykusių geležinkelių darbuotojų demonstracijų prisidėjo elektros tinklų darbuotojai ir prieš E. Macrono vyriausybę nusistačiusio „geltonųjų liemenių“ judėjimo šalininkai.

Reformų projektą parengęs J.-P. Delevoye ir sveikatos apsaugos ministrė Agnes Buzyn (Anjes Buzin) pirmadienį planuoja susitikti su profesinėmis sąjungomis, kad būtų išeita iš aklavietės.

Vis dėlto profsąjungų lyderiai neatrodė nusiteikę nusileisti.

„Derėsiuosi dėl šios, kaip aš vadinu, baisenybės, keliančios pavojų rytojaus pensininkams, įgyvendinimo“, – kalbėjo kovingumu pasižyminčios profsąjungos „Force Ouvriere“ vadovas Yves'as Veyrier (Ivas Verjė).

Streikas sutrikdė mažmeninę prekybą judriu Kalėdų laikotarpiu, todėl baiminamasi, kad gali pasikartoti dar vieni prekybininkams nesėkmingi metai po 2018-ųjų pabaigoje šalį supurčiusių „geltonųjų liemenių“ neramumų.

„Šis savaitgalis buvo katastrofinis: Paryžius ištuštėjęs; paveikti restoranai, barai ir net greitojo maitinimo įstaigos, o kai kurių pardavimai nusmuko iki 50 proc.“ – skundėsi restoranų ir viešbučių savininkų aljanso „GNI-Synhorcat“ atstovas.

Žaislų parduotuvių tinklo „Joueclub“ valdybos pirmininkas Jacques'as Baudozas (Žakas Bodozas) savo ruožtu sakė radijui „Europe 1“, kad jo pajamos didžiuosiuose miestuose nusmuko 20 procentų.

Visiems sąžiningesnė sistema?

Regioninių ir tarpvalstybinių maršrutų traukiniai, įskaitant į Londoną kursuojančius „Eurostar“ ir į Briuselį vežančius „Thalys“, taip pat buvo paveikti šių neramumų. Vis tik skrydžiai, kurių nemažai buvo atšaukta praeitą savaitę, šįkart nebuvo sutrikdyti.

E. Macronas, premjeras Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas) ir svarbiausi kabineto ministrai sekmadienį vakare buvo susitikę tartis dėl pakeitimų. Jie turėtų vėl susitikti antradienį vakare, o trečiadienį E. Philippe'as pristatys reformos planą.

„Jeigu šiandien nevykdysime didelio masto, rimtų ir pažangių reformų, kas nors kitas rytoj turės imtis išties žiaurių“, – savaitraščiui „Le Journal du Dimanche“ sakė E. Philippe'as.

Pastarieji streikai buvo lyginami su 1995-ųjų pabaigoje tris savaites vykusiais protestais, privertusiais tuometę centro dešiniųjų vyriausybę atšaukti planuotas pensijų reformas.

Kraštutinės kairės partijos „La France Insoumise“ („Nepasidavusi Prancūzija“) parlamentaras Adrienas Quatennens'as (Adrianas Katenanas) interviu radijui LCI pripažino, kad streikas skaudžiai paveikė verslo įmones ir keleivius, bet pabrėžė: „Geriau iškęsti kelias savaites erzelio... nei daug sunkumų metų“ išėjus į pensiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

patriotas

patriotas portretas
Du trecdaliai streikuotoju tai Paryziaus priemiescio gyventojai kuriem rupi tik plest ir niokot miesta
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių