Paryžiaus pirmąja moterimi mero poste tapo „žvaigždei“ atsikirtusi „prižiūrėtoja“

Tai pergalė, kuria galima mėgautis, – savo kandidatūrą į Paryžiaus merus iškėlusi Ispanijoje gimusi socialistė Anne Hidalgo (An Hidalgo), kuri po sekmadienio rinkimų taps pirmąja moterimi Prancūzijos sostinės mero poste, turėjo ištverti oponentų pajuokas dėl savo kuklios kilmės ir paryžietiškų šaknų nebuvimo.

Tačiau galiausiai sostinės rinkėjai atmetė tokį snobizmą ir, priešingai visoje šalyje pasireiškusiai tendencijai, šią 54 metų moterį išrinko įtikinama persvara.

Tikėtasi, kad rinkimų dieną, kai socialistai dėl prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) vyriausybės nepopuliarumo sulaukė rinkėjų bausmės visoje šalyje, A.Hidalgo teks labai atkakliai varžytis su centro dešiniųjų kandidate, įspūdinga eksministre Nathalie Kosciusko-Morizet (Natali Kosciuško-Morizė).

Tačiau A.Hidalgo antrajame vietos rinkimų rate sostinėje gavo beveik 55 proc. balsų ir lengvai atrėmė N.Kosciusko-Morizet iššūkį.

A.Hidalgo, senosios mokyklos feministė ir socialistė, pastaruosius 13 metų neatkreipdama į save didelio dėmesio dirbo kadenciją baigiančio mero Bertrand‘o Delanoe (Bertrano Delanoė) pavaduotoja.

Jos, kaip partijos biurokratės, įvaizdis buvo laikomas kliuviniu, bet jos rimtumas ir pažadai gerinti aprūpinimą socialiniu būstu bei vaikų priežiūrą miesto centre, regis, patiko sostinės gyventojams šiais ekonomiškai sunkiais laikais.

„Mano pergalė buvo už autentiškumą, pergalė kairiųjų (atstovei), ištikimai jų principams ir efektyviai juos įgyvendinančiai“, – sakė A.Hidalgo, patekusi į nedidelį ir privilegijuotą moterų, vadovaujančių didiesiems pasaulio miestams, klubą.

Šiuo metu šiai moterų grupei priklauso Madrido merė Ana Botella (Ana Botelja), Keiptaunui vadovaujanti Patricia de Lille (Patrišija de Lil) ir Čilės sostinės Santjago vadovė Carolina Toha (Karolina Toha).

A.Hidalgo, kuri gimė 1959 metais netoli Kadiso pietvakariniame Ispanijos pakraštyje, su šeima į Prancūziją atsikraustė vaikystėje ir augo Liono darbininkų klasės priemiestyje.

Vaikystėje ji su tėvais kalbėjosi ispaniškai, o su seserimi – prancūziškai. Būdama 14-os ji tapo Prancūzijos piliete ir tėvų jai duotą Anos vardą pasikeitė prancūzams labiau įprastu Anne.

Ji yra citavusi tokius rašytojo Sachos Guitry (Sašos Gitri) žodžius: „Būti paryžiečiu reiškia ne gimti Paryžiuje – tai reiškia atgimti čia“.

A.Hidalgo buvo darbo inspektorė, o paskui tapo buvusios darbo ministrės Martine Aubry (Martin Obri), kuri yra Prancūzijos 35 valandų darbo savaitės architektė, patarėja.

Tačiau ji palyginti vėlai įstojo į Socialistų partiją – būdama trisdešimt kelerių metų, kai partijai vadovavo Lionelis Jospinas (Lionelis Žospenas), kurio stilius buvo panašiai nerėžiantis akies ir kuris buvo pelnęs sąžiningo žmogaus reputaciją.

2012 metais prezidentu išrinkus F.Hollande‘ą, A.Hidalgo daug kas laikė kandidate į ministrus. Vietoje to ji nusprendė likti Paryžiaus rotušėje ir laukti galimybės perimti įgaliojimus iš B.Delanoe.