„Mes visiškai solidarizuojamės su Danijos Karalyste ir Grenlandijos žmonėmis. Remdamiesi praėjusią savaitę pradėtu procesu, esame pasirengę pradėti dialogą, pagrįstą suvereniteto ir teritorinio vientisumo principais, kuriuos tvirtai palaikome. Grasinimai muitais kenkia transatlantiniams santykiams ir kelia pavojingos nuosmukio spiralės riziką“, – pareiškė Didžioji Britanija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija.
Esame pasiryžę ginti savo suverenitetą.
„Mes ir toliau laikysimės išvien ir koordinuosime savo atsaką. Esame pasiryžę ginti savo suverenitetą“, – teigė jos.
Šeštadienį D. Trumpas pagrasino įvesti naujus muitus importui iš aštuonių Europos šalių, atsiuntusių savo karių į pratybas Grenlandijoje – autonominėje Danijos teritorijoje.
Nuo vasario 1 dienos Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei (JK), Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc. muito tarifas visoms į Jungtines Valstijas siunčiamoms prekėms, parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
D. Trumpo planai dėl Grenlandijos, kuri jo matoma kaip svarbi JAV nacionaliniam saugumui, kontrolės perėmimo išgąsdino Daniją ir sukėlė nerimą NATO – aljanso, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo laikų buvo Vakarų saugumo pagrindas – Europos nariams.
„Būdami NATO nariai, esame įsipareigoję stiprinti Arkties saugumą, kuris yra bendras transatlantinis interesas. Iš anksto suderintos Danijos pratybos „Arkties ištvermė“ („Arctic Endurance“), vykdomos kartu su sąjungininkais, atliepia šį poreikį. Jos niekam nekelia grėsmės“, – sakoma pareiškime.
Kyla klausimų dėl to, kaip Baltieji rūmai galėtų bandyti įvesti muitus, nes Europos Sąjunga (ES) prekybos požiūriu yra bendra ekonominė erdvė. Taip pat lieka neaišku, kaip D. Trumpas galėtų imtis tokių veiksmų nepažeisdamas JAV įstatymų, nors jis galėtų remtis nepaprastosios padėties ekonominiais įgaliojimais, kurie šiuo metu yra ginčijami JAV Aukščiausiajame Teisme.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) prašys ES aktyvuoti galingą „priemonę kovai su prievarta“, jei Jungtinės Valstijos įves muitus dėl priešpriešos Grenlandijos klausimu, sekmadienį pranešė jo komanda.
E. Macronas socialiniuose tinkluose parašė, kad „jokie gąsdinimai ar grasinimai nepadarys mums įtakos nei Ukrainoje, nei Grenlandijoje, nei bet kur kitur pasaulyje, kai susiduriame su tokiomis situacijomis“. Jis pridūrė, kad „grasinimai muitais yra nepriimtini ir neturi vietos šiame kontekste“.
ES, kuri liepą pasiekė susitarimą dėl 15 proc. JAV muitų daugumai ES eksporto prekių, sekmadienį Briuselyje sušaukė neeilinį savo ambasadorių pasitarimą.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pareiškė, kad JAV ir Europos susipriešinimas naudingas Kinijai ir Rusijai.
Savo įraše socialiniuose tinkluose ji pridūrė: „Jei Grenlandijos saugumui kyla pavojus, galime tai spręsti NATO viduje. Muitai kelia pavojų, kad Europa ir Jungtinės Valstijos taps skurdesnės, ir jie pakenks mūsų bendrai gerovei.“
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) JAV prezidento grasinimą įvesti muitus sekmadienį pavadino klaida ir pridūrė išsakiusi jam savo nuomonę.
G. Meloni sakė žurnalistams, kad Vašingtonas neteisingai interpretavo kai kurių Europos šalių nedidelio skaičiaus karių Grenlandijoje dislokavimą. Ji teigė, kad šis dislokavimas nebuvo nukreiptas prieš JAV, bet juo buvo siekiama užtikrinti saugumą nuo „kitų veikėjų“, kurių ji neįvardijo.
(be temos)