Nori monumento, kurio aukštis pranoktų kelių aukštų namą? O gal statulos, kuri saulei pašvietus spindėtų, tarsi nulieta iš aukso? Yra viena tokia įmonė, į kurią gali kreiptis. Tiesa, reikėtų nuvykti į vieną iš labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių, nors ko tik nepadarysi dėl meno.

Didelė studija

Šiaurės Korėja negali pasigirti tuo, kad užsienio šalys labai domėtųsi jos produkcija. Nebent tai būtų ginklai ar raketinės technologijos, kurioms tobulinti Pchenjanas negaili nei pinigų, nei laiko.

Vis dėlto, vieną dalyką korėjiečiai yra ištobulinę – tai gigantiškų statulų kūrimas.

Didžiausia korėjietiško dizaino statulų paklausa dabar yra Afrikoje – kiekvieno diktatoriaus šventa pareiga yra pasistatyti nuosavą statulą. Ypač jeigu jis save myli. Na, o Juodajame žemyne tokių savimylų tiek, kad nors vežimu vežk.

Pompastiškas prezidentų, vadų, laisvės šauklių, revoliucionierių ar tiesiog paprastų karių statulas kurianti Šiaurės Korėjoje esanti "Mansudae" studija – įkurta dar praėjusio amžiaus 6-ojo deš. pabaigoje. Žinoma, pagrindinis šios studijos uždavinys tiek tada, tiek dabar – deramai pašlovinti Šiaurės Korėjos vadovus ir visagalę Komunistų partiją. Vis dėlto, niekas netrukdo dalį produkcijos ir parduoti, ypač jei yra paklausa, žinoma, jei dar reikia ir pinigų. O jų nuo pasaulio atsiribojusioje Šiaurės Korėjoje niekuomet nebuvo per daug.

"Mansudae" ne tik kuria statulas – čia dar yra kuriamos freskos, įvairūs propagandiniai plakatai, kuriuos galima pamatyti pompastiškose komunistinės šalies rengiamuose paraduose bei minėjimuose. Vienu žodžiu, darbo – per akis, tad nenuostabu, kad studijoje darbuojasi net 4 tūkst. įvairių specialybių darbuotojų – nuo dizainerių, propagandos specialistų iki skulptorių.

Verslas yra verslas

Įdomu, kad šią įmonę ar, kaip sakoma, meno studiją pasaulyje reklamuoja ne kas kitas, o europietis. Tai – italas Pieras Luigi Cecioni.

"Mūsų įmonė įsikūrusi pačiame sostinės Pchenjano centre. Būtent nuo rajono, kuriame ir esame įsikūrę, kilo įmonės pavadinimas, – paaiškino jis, atsakydamas į klausimą, ką reiškia "Mansudae". – Tai tikrai ne gamykla, o kūrybos namai, studija. Ir ji, manau, yra didžiausia pasaulyje."

P.L.Cecioni, tiesa, pastebėjo, kad korėjiečiai skulptoriai aptarnauja ne tik savimylas Afrikos diktatorius – ką tik "Mansudae" baigė vieną tarptautinį projektą, skirtą ne Afrikai. Tai – milžiniškas siuvinys, kurį užsakė Benettonų šeima. Jis, pasak italo, turėtų būti eksponuojamas viename muziejuje, regis, Kambodžoje.

Tačiau didžiausia paklausa vis dėlto Afrikoje.

Eksportuoti skulptūras į užsienio šalis Šiaurės Korėja pradėjo XX a. 9-ajame deš. Tiesa, pirmieji kūriniai buvo dovana Neprisijungusių šalių judėjimui priklausančioms valstybėms nuo brolių korėjiečių.

Po kurio laiko verslas ėmė duoti neblogų pajamų – statulų eksportas Šiaurės Korėjos režimui tapo stiprios užsienietiškos valiutos šaltiniu.

Pardavinėti savo produkciją "Mansudae" ėmė įvairiose Afrikos šalyse: Angoloje, Benine, Čade ir Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR). Taip pat studijos klientais tapo Pusiaujo Gvinėjos, Etiopijos ir Togo režimai. Puse lūpų kalbama, esą studija jau sulaukė užsakymo iš Zimbabvės vyriausybės – reikėjo nukaldinti dvi pompastiškas statulas ilgamečiam šalies vadovui Robertui Mugabei. Tiesa, šios, regis, turėtų būti pastatytos tik tada, kai vadas mirs.

Dar vienas grandiozinis projektas – Senegalo sostinėje Dakare. Prieš kelerius metus ten iškilo milžiniškas "Afrikos renesanso monumentas", už kurį, kaip kalbama, "Mansudae" susižėrė milijonus JAV dolerių.

Kam reikia statulų?

Taigi, kodėl Afrikos lyderius taip vilioja Šiaurės Korėjos menas?

Yra dvi priežastys: pirmoji – tai kaina, tiksliau, galimybė derėtis palankiomis sąlygomis. Štai Senegalas už 49 metrų "Afrikos renesanso" statulą atsiskaitė su Šiaurės Korėja ne grynaisiais, o žeme. Netrukus tą žemę Pchenjanas pardavė, o už tai gavo milijonus.

Antroji priežastis – stilius. Pasak ekspertų, tokių dalykų pasiūla – menka ir tai yra puiki niša korėjiečiams.

"Nei rusai, nei kinai dabar jau negamina tokių statulų, tad pasiūla yra maža – aiškino meno ekspertas Williamas Feaveris. – Šios statulos labai aiškios. Kitaip sakant, jų siunčiama žinia – aiški. Antras dalykas – tai dydis. Niekas tokio dydžio statulų jau nedaro. O dydis – labai svarbu diktatoriams. Juk tai parodo jų svarbą, atspindi jų galią."

W.Feaveris pridūrė, kad šios statulos tarnauja tautos kūrimo procese.

"Čia lygiai tas pats, kaip Amerikoje esantis Rašmoro kalnas – t.y. skulptūra, pagerbianti keturis JAV prezidentus, arba tėvus kūrėjus: George'ą Washingtoną, Abrahamą Lincolną, Theodorą Rooseveltą ir Thomasą Jeffersoną. Ši vieta kiekvienam Amerikos piliečiui – savotiškai šventa. Kalbant apie Afriką, kiekvienai šio žemyno valstybei, kurios yra santykinai jaunos, reikia sukurti tapatybę. Nenuostabu, kad centre paprastai būna kažkoks konkretus vadas, tautos kūrėjas; taigi, ir jo stabas – labai reikšmingas."

Ne viskas pavyko

"Mansudae" vienu metu vykdo daug projektų – Namibijoje statoma milžiniška nežinomo kario statula. Monumentas, pavadintas "Herojų arka", yra skirtas šios Afrikos šalies nepriklausomybės kovoms įamžinti.

"Tai iš tiesų didelis objektas. Šios statulos aukštis – net 11 metrų. Tai bus bronzinė nežinomo kario statula. Be abejo, nekyla abejonių, kad tas karys – pirmasis šios šalies prezidentas Samas Nujoma", – aiškino Frauke'as Jensenas, BBC žurnalistas, dirbantis Afrikoje.

Tiesa, ne visi projektai, kuriuos įgyvendino korėjiečiai – pavyko. Sakoma, esą buvęs Senegalo vadovas Abdoulaye Wade'as skundėsi, jog dvi gigantiškos statulos, pastatytos šalies sostinėje Dakare, jam labiau priminė azijiečius, o ne afrikiečius, todėl jis įpareigojo "Mansudae" studiją jas pataisyti.

O Mozambiko valdžia piktinosi, kad pirmasis šios šalies vadovas Samora Machelis nepanašus į save. KDR sostinėje Kinšasoje esančio buvusio šalies lyderio Laurent'o Kabilos statulos, pavadinkime, apranga labai primena Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-ilo tradicinius apdarus.

"Apima toks jausmas, kad šios statulos statomos tik tam, kad vieną dieną būtų nuverstos, – išreiškė savo nuomonę istorikas Adrianas Tinniswoodas. – Nors jos simbolizuoja daugelio Afrikos šalių kovą už laisvę, iš tiesų, daugeliui žemyno gyventojų šie lyderiai nekelia jokio pasitikėjimo. Tad, paklauskime savęs – kurgi Afrikos skulptoriai, kur yra Afrikos dizaineriai, kurie norėtų įprasminti savo politinių lyderių pasiekimus, jų duoklę šaliai. Juk, ko gero, jie geriau perteiktų šio žemyno tapatybę nei korėjiečiai."

P.L.Cecioni nesutiko su vertinimu, esą korėjiečiai kuria meną pagal save ir kad tai Afrikai visai netinka.

Pasak italo, visi "Mansudae" menininkai laikosi universalių meno principų.

"Nemažai darbuotojų su manimi keliavo į žymiausias Italijos galerijas. Sakyčiau, kad jie neblogai išmano klasiką. Taip, įvairios abstrakcijos jiems atrodo juokingos. Tačiau jie niekuomet į kitokį meną nežvelgė paniekinamai. Galų gale, kitaip nei daugelis Vakarų menininkų,  korėjiečiams nereikia daug galvoti, kur parduoti savo kūrinius. O kai ką nors parduoti, gauni atlygį ir esi laimingas bei pripažintas", – atrėžė kritikams italas.