Pabėgėliams duris atvėrusi A. Merkel – tarp favoritų laimėti Nobelio taikos premiją

Nuo migrantų krizės iki branduolinės energetikos priešininkų - toks spektras temų aptariamas spėliojant, kam penktadienį atiteks šių metų Nobelio taikos premija, o tarp galimų pretendentų minimos ir tokios įtakingos politinės figūros kaip Angela Merkel bei Johnas Kerry (Džonas Keris).

Taikos premija, vienintelė iš šešių Nobelio apdovanojimų, kurios laureatas paskelbiamas ne Stokholme, bet Osle, tradiciškai sulaukia daugiausiai dėmesio ir pakursto daugiausiai spėlionių.

Spėjimas, kas bus paskelbtas laureatu, iš esmės yra sėkmės dalykas, turint galvoje, kad šiųmečiame sąraše yra net 273 pavardės, tiesa, penkiomis mažiau nei praėjusių metų sąraše, kuris buvo rekordinio ilgio.

Dalis ekspertų mano, kad šis garbingas apdovanojimas turėtų atitekti tiems, kurie stengiasi sušvelninti migrantų krizę, per kurią, bėgdami nuo karo bei skurdo Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, į Europą atvyko daugiau nei 630 tūkst. žmonių, o jų antplūdis tapo sunkiai pakeliama našta net turtingosioms Senojo žemyno valstybėms.

Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) direktorius Kristianas Bergas Harpvikenas - vienas iš kelių analitikų, skelbiančių potencialių laureatų sąrašus, mano, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra akivaizdus pasirinkimas.

„Manau, Europos pabėgėlių krizė ar, galbūt turėtume sakyti, pasaulinė pabėgėlių krizė - nes esama analogiškai dramatiškos pabėgėlių krizės didelėje dalyje Rytų Azijos - yra tai, kas šįmet turėtų atkreipti komiteto dėmesį“, - sakė K.B.Harpvikenas per spaudos konferenciją Osle.

„Angela Merkel iš tiesų prisiėmė moralinę lyderystę ir visiškai pakeitė debatų dėl pabėgėlių problemų Europos kontekste kursą“, - pridūrė jis.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), paklaustas apie A.Merkel galimybes laimėti premiją, nevyniojo žodžių į vatą.

„Bet kokiu atveju ji jos nusipelnė labiau už Baraką Obamą (Baraką Obamą)“, - sakė J.-C.Junckeris, turėdamas galvoje itin prieštaringų vertinimų sulaukusį Nobelio komiteto sprendimą 2009 metais Taikos premiją skirti pirmus metus prezidento pareigas einančiam politikui, dar nepasiekusiam jokių reikšmingų laimėjimų.

Portalas Nobeliana.com, vadovaujamas iškilių norvegų Nobelio premijos istorikų, tarp galimų A.Merkel konkurentų minėjo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą (UNHCR), kuris jau dukart - 1954 ir 1981 metais - laimėjo šį apdovanojimą, bei Eritrėjos katalikų kunigą Mussie Zerai (Musį Zerajį), padedantį gelbėti migrantus, Viduržemio jūra mėginančius pasiekti Europą.

Tačiau likus mažiau nei parai iki laureato paskelbimo Nobeliana.com savo favoritais įvardijo du senyvo amžiaus japonus, išgyvenusius 1945-ųjų Hirošimos ir Nagasakio atominį bombardavimą, taip pat ICAN - pasaulinę organizaciją „Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą“ (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons).

„Pasauliui vėl turi būti priminta apie fatališkas branduolinių ginklų pasekmes“, - rašoma tinklalapyje, kuriame labiausiai tikėtinais premijos laureatais įvardijami 83 metų Setsuko Thurlow (Setsuko Terlou) ir 86 metų Sumiteru Taniguchi (Sumiterus Tanigučis).

Apdovanojęs šiuos asmenis, Nobelio komitetas pratęstų savo pastarųjų metų tradiciją pagerbti pastangas kovoti su branduoline grėsme, pasauliui minint 70-ąsias atominių bombardavimų metines.

1985 metais Nobelio taikos premiją už pastangas kovoti su branduoline grėsme pelnė organizacija „Tarptautiniai gydytojai už atominio karo prevenciją“ (International Physicians for the Prevention of Nuclear War - IPPNW), 1995 metais - lenkų kilmės fizikas Josephas Rotblatas (Džozefas Rotblatas) ir jo įkurtas Pagvašo judėjimas, o 2005 metais - Tarptautinė atominės energetikos agentūra ir tuometinis jos vadovas Mohamedas ElBaradei (Mohamedas ElBaradėjus).

Nors praėję metai buvo paženklinti smurto ir tragedijų Sirijoje, Irake bei Afrikoje, per juos būta ir kelių reikšmingų žingsnių taikos link.

Liepą Irano režimas sudarė istorinį susitarimą su didžiosiomis pasaulio valstybėmis, pagal kurį įsipareigojo suvaržyti savo branduolinę programą mainais į laipsnišką nuo 2006 metų šaliai taikomų ekonominių sankcijų sušvelninimą.

„Manau, Nobelio komiteto darbas... šįmet gerokai palengvėjo“, - tąkart socialiniame tinkle „Twitter“ parašė buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras (Karlas Biltas)

Tokiu atveju prestižinė premija turėtų atitekti to susitarimo architektams - JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry ir Irano užsienio reikalų ministrui Javadui Zarifui (Džavadui Zarifui), o galbūt net Europos Sąjungos užsienio politikos vadovei Federicai Mogherini (Federikai Mogerini) ar jos pirmtakei Catherine Ashton (Ketrin Ašton), mano Švedijos Upsalos universiteto profesorius Peteris Wallensteenas (Peteris Valenstinas).

Tarp potencialių šių metų laureatų taip pat minimi popiežius Pranciškus - už pastangas socialinio teisingumo ir aplinkos apsaugos srityse, bei gydytojas Denis Mukwege (Denis Mukvegė) - už jo darbą padedant tūkstančiams grupinių išžaginimų aukų Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Nekantrus laukimas baigsis 11 val. (12 val. Lietuvos laiku), kai Kaci Kullmann Five (Kasi Kulman Fivė), naujoji Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė, Nobelio institute Osle paskelbs premijos laureatą.