To paties pavadinimo filmui tris "Oskarus" pelniusios operacijos "Argo" autorius, buvęs žvalgybininkas Tony Mendezas papasakojo, kaip gimė Irane įkaitais paimtų amerikiečių vadavimo planas.

Priedangos paieškos

Šeši amerikiečiai 1979 m. lapkritį spėjo pasprukti per galines duris, kai į JAV ambasadą Teherane įsiveržė jauni revoliucionieriai, ir rado prieglobstį Kanados ambasadoriaus rezidencijoje.

JAV ambasadoje įkaitais buvo paimti 66 amerikiečiai. 13 jų atgavo laisvę po dviejų savaičių, dar vienas – po pusmečio, o likusiems užgrobtame pastate teko praleisti 444 dienas. Prezidentas Jimmy Carteris buvo spaudžiamas saugiai sugrąžinti namo visus įkaitus, įskaitant ir tuos, apie kuriuos iraniečiai nežinojo.

Ši užduotis buvo patikėta Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentui T.Mendezui. Jam reikėjo patekti į Iraną, nesukeliant jokių įtarimų.

"Ieškojome tinkamo pagrindo patekti į Teheraną, bet jo nebuvo, – Didžiosios Britanijos transliuotojui BBC pasakojo 73-ejų T.Mendezas. – Paprastai mes ieškome priedangos, kuri būtų nuobodi ir pamirštama. Bet tąkart negalėjome apsimesti mokytojais, nes tarptautinės mokyklos buvo uždarytos. Negalėjome vykti ir kaip naftos technikai arba mitybos specialistai, kurie tikrina derlių."

Fiktyvi studija ir filmas

T.Mendezas buvo Kanadoje ir bendravo su šios šalies vyriausybe, kai jam šovė mintis apversti taisykles aukštyn kojomis.

"Visi žino, kad Holivudo vaikinai važinėja, kur panorėję, nekreipdami dėmesio nei į laiką, nei į politinę padėtį. Jie tiesiog pamiršta, kad pasaulyje yra tokių dalykų, kaip politika ir pavojus", – pasakojo T.Mendezas.

1980 m. sausį jis nuskrido į Los Andželą, turėdamas kišenėje 10 tūkst. dolerių. CŽV ir anksčiau bendradarbiaudavo su Holivudu, ypač kai reikėdavo kurti iliuzijas.

T.Mendezas pasisamdė scenarijaus autorių, kuris tuoj pat ėmėsi darbo, ir išsinuomojo patalpas fiktyviai kino studijai "Studio 6", pavadintai pagal skaičių žmonių, kuriuos reikėjo išlaisvinti.

Per dvi dienas buvo parengtas scenarijus filmui "Argo". Siužetas priminė mokslinės fantastikos trilogiją "Žvaigždžių karai", kurie tuo metu buvo labai populiarūs. Veiksmo vieta buvo pasirinkta neapibrėžta mitinė su egzotišku turgumi.

"Studio 6" kreipėsi į Holivudo laikraščius, kad jie sukurtų ažiotažą dėl būsimo filmo. T.Mendezas norėjo, kad istorija atrodytų kuo labiau įtikinama, jeigu Irano valdžia sugalvotų patikrinti.

Nebuvo jokio plano B

T.Mendezui prireikė net kelių savaičių CŽV vadovams bei JAV ir Kanados vyriausybėms įtikinti, kad jo planas patikimas. Kilo daug abejonių dėl nenuspėjamų įvykių operacijos vietoje ir dėl to, kokius suklastotus pasus išduoti įkaitams: JAV, Kanados ar kitos užsienio šalies.

Operacijos nesėkmė būtų smarkiai smogusi JAV bei Kanados reputacijai ir sukėlusi pavojų įkaitų gyvybei.

"Neturėjome jokio plano B. Paprastai turime atsitraukimo planą, bet ten negalėjome pastatyti lauke automobilio su veikiančiu varikliu", – sakė T.Mendezas ir pripažino, kad tai buvo pavojinga misija.

Kai jis jau buvo pasirengęs skristi į Teheraną, net jo žmona Jonna Mendez, irgi dirbusi CŽV, nieko nežinojo.

Prezidentui J.Carteriui buvo pranešta apie operaciją, ir jis atsiuntė T.Mendezui trumpą žinutę: "Linkiu sėkmės." Tai buvo gana neįprastas gestas, nes prezidentai paprastai vengia tiesioginių ryšių su CŽV agentais.

Repetavo net įkaitų tardymą

Režisieriaus padėjėju apsimetęs T.Mendezas prisimena, kad atvykusį į Teheraną jį nustebino mieste tvyrojusi anarchijos atmosfera.

"Revoliucinės gvardijos nariai naktimis smaginosi važinėdami automobiliais pirmyn atgal ir automatais šaudydami į pastatus", – pasakojo buvęs CŽV agentas.

Amerikiečiui atsidurti jų rankose tomis dienomis buvo labai pavojinga. Bet T.Mendezui ir jo vertėjui vardu Julio pasisekė, kai jie paklausė gvardiečių, kaip nusigauti iki Kanados ambasados.

"Mes buvome iš Holivudo. Buvome įdomesni nei bet kas kitas", – sakė T.Mendezas.

1980 m. sausio 25 d., penktadienį, jis su kolega pagaliau susitiko su Kanados ambasadoje pasislėpusiais amerikiečiais. CŽV agentas papasakojo jiems apie planą, išdalijo vizitines "Studio 6" korteles ir naujus drabužius, kad jie atrodytų panašesni į žmones iš Holivudo.

Kanados vyriausybė sutiko pagaminti padirbtus pasus, o T.Mendezas įkaitams atvežė ženkliukų su klevo lapu, kuriuos reikėjo pritvirtinti prie krepšių ir lagaminų. Paskui 48 valandas grupė pažindinosi su įkaitų tardymo metodais. Visi suprato, kad pabėgimo planas pavojingas.

"Jeigu planas būtų nepasisekęs, iraniečiai galėjo nukirsdinti mums galvas arba tampyti gatvėmis pririštus prie visureigių. Visi scenarijai buvo įmanomi", – pripažino T.Mendezas.

Kad įkaitai nesinervintų, pasiruošimą operacijai jis bandė paversti žaidimu.

"Tikėjausi, kad jie atsipalaiduos ir mėgausis operacija. Žmogų lengviau prablaškyti juokais nei baime. Su vienu svečiu netgi turėjau atidaryti likerio, kad jį paskatinčiau", – pasakojo buvęs CŽV agentas.

Slėpė 17 metų

Sausio 28 d. grupė nuvyko į Teherano oro uostą ir sėdo į 7 valandos lėktuvą į Ciurichą.

"Kai ėjome per kontrolės punktus, buvo akimirkų, kai nebuvome tikri, kad viskas pavyks", – pripažino T.Mendezas.

Jis su kolegomis pasirinko oro bendrovę "Swissair", nes ji buvo laikoma patikimiausia. Be to, rytinis reisas leido tikėtis, kad oro uosto pareigūnai bei apsaugos darbuotojai dar bus mieguisti ir ne tokie budrūs.

Šie lūkesčiai pasiteisino. Kitaip, nei vaizduojama Beno Afflecko filme, lėktuvas nekliudomas pakilo, ir šeši amerikiečiai Ciuriche buvo perduoti JAV Valstybės departamento pareigūnams.

"Nebuvo laiko padėkoms, todėl mes su Julio tiesiog nuėjome papietauti", – pasakojo T.Mendezas.

1980 m. kovą po asmeninio susitikimo su prezidentu J.Carteriu T.Mendezas gavo CŽV apdovanojimą, bet kadangi jo misija buvo įslaptinta, agentas medalį tuoj pat turėjo grąžinti. Net šeimos nariai nedalyvavo apdovanojimo ceremonijoje.

Operacija buvo laikoma paslaptyje dar 17 metų, apie ją nerašė net žinybinis žurnalas "Studies in Intelligence", skirtas tik CŽV darbuotojams.

Galiausiai George’as Tenetas, vadovavęs CŽV nuo 1997 iki 2004 m., pasiekė, kad ši drąsi operacija būtų išslaptinta.