Visgi analitikų teigimu, šis žingsnis vargu ar turės įtakos kainoms, kurias išaugino karas Artimuosiuose Rytuose.
„Rystad Energy“ analitikas Jorge Leonas prieš tikėtiną padidinimą sakė, kad tai „reiškia labai nedaug, kol Hormuzo sąsiauris lieka uždarytas“.
„Rinkai netrūksta pranešimų apie kvotas, jai trūksta fizinių barelių, kurie iš tikrųjų gali judėti. Šia prasme 188 tūkst. barelių per dieną padidinimas būtų labiau politinis signalas nei realus pasiūlos padidinimas.“, – sakė jis.
Dėl didesnių gavybos apimčių sekmadienį per virtualų susitikimą sutarė pagrindinių OPEC+ šalių – Saudo Arabijos, Rusijos, Irako, Kuveito, Kazachstano, Alžyro ir Omano – naftos ministrai, teigiama organizacijos pranešime.
Šis padidinimas yra panašus į tuos, dėl kurių buvo nuspręsta ankstesniais mėnesiais.
OPEC+ pranešime teigiama, kad naujausiu sutartu padidinimu siekiama „palaikyti naftos rinkos stabilumą“, tačiau septynios šalys taip pat įžvelgė galimybę ir pasinaudoti istoriškai aukštomis naftos kainomis.
Jame priduriama, kad ministrai „dar kartą patvirtino, kaip svarbu laikytis atsargaus požiūrio ir išlaikyti visišką lankstumą didinant, stabdant ar atšaukiant savanoriškų gavybos koregavimų laipsnišką nutraukimą, įskaitant anksčiau įgyvendintų savanoriškų koregavimų, paskelbtų 2023 metų lapkritį, atšaukimą“.
J. Leonas iš „Rystad Energy“ teigė, kad OPEC+ šalys laikosi atsargiai, jei karo padėtis Artimuosiuose Rytuose pasikeistų, o Iranas sumažintų Hormozo sąsiaurio blokadą.
„Kai Hormuzo sąsiauris vėl atsivers, rinka gali labai greitai pereiti nuo trūkumo baimės prie pertekliaus baimės“, – sakė jis.
„Grįžtanti OPEC+ pasiūla, didesnė JAV skalūnų naftos ir silpnesnė paklausa po labai aukštų kainų laikotarpio galėtų palikti rinką su labai didele pertekliaus problema“, – teigė jis.
Naujausi komentarai