Apie didelę čečėnų sukilėlių akciją Grozne kasdien sužinoma vis daugiau

Rusijos valdžia, padėjusi daug pastangų, vis dėlto pasiekė, kad visuomenę pasiektų kuo mažiau nemalonios informacijos iš maištingojo Šiaurės Kaukazo regiono.

Todėl apie čečėnų kovotojų akciją Grozne, įvykdytą rugpjūčio 21-ąją, Rusijos žiniasklaida pranešė tik po kelių dienų.

Iki galo neaišku, kiek buvo aukų

Rugpjūčio 21 dieną, šeštadienį, Grozną atakavo maždaug pusantro šimto kovotojų. Smūgis buvo netikėtas, todėl aukų buvo daug. Tai pranešdamas laikraštis “Izvestija” pažymėjo, kad neoficialūs duomenys, kiek žuvo milicijos darbuotojų, civilių ir užpuolikų, smarkiai skiriasi nuo oficialių skaičių.

Gerai informuoto Maskvos laikraščio duomenimis, šeštadienį Grozne iš viso žuvo maždaug 120 žmonių, pusė iš jų - milicijos darbuotojai. Taip pat žuvo civilių ir kovotojų, kurių daugumai pavyko sėkmingai pasitraukti.

“Šią operaciją kovotojai “paskyrė” per pasikėsinimą nužudyto Čečėnijos prezidento Achmado Kadyro gimtadieniui - rugpjūčio 23 dienai”, - “Izvestijų” korespondentui sakė šaltinis, dirbantis Rusijos karinės grupuotės, dislokuotos Šiaurės Kaukaze, štabe.

Laikraščio šaltinis teigė: “Užpuolikai norėjo, kad respublikoje vėl įsiviešpatautų sielvartas. Bet jie neatsižvelgė į Rusijos valdžios cinizmą. Nors buvo nukauta maždaug šimtas dvidešimt žmonių, jokio gedulo nebuvo. Grozno užpuolimas buvo begėdiškai nutylėtas. Vietos papročiai padėjo valdžiai nuslėpti tikrąjį aukų skaičių, nes Čečėnijoje žuvusieji ar mirusieji laidojami labai greitai”.

Tuo tarpu Rusijos valdžia tvirtino, kad per išpuolį Grozne žuvo 70 žmonių, įskaitant 50 kovotojų.

Nukautųjų skaičius padidintas

Rusijos kariuomenės, dislokuotos Čečėnijoje, vadovybės atstovas Ilja Šabalkinas tik po kelių dienų paskelbė, kad persekiojant užpuolikus jų maždaug pusšimtis buvo nukauta.

Atstovas tikino, kad “smogikai smūgiais iš oro buvo sunaikinti tuo metu, kai dviem sunkvežimiais bėgo iš sostinės”. Tačiau šios informacijos daugiau niekas iš oficialių asmenų “Izvestijoms” nepatvirtino. Tuo tarpu laikraščio šaltinis iš karinės grupuotės štabo teigė, kad I.Šabalkino duomenys - pramanyti, aiškiai padidinti.

Atakavo šešios grupės

“Izvestija”, remdamasi kitais šaltiniais, atkūrė nuslėpto užpuolimo vaizdą. Šeštadienį, maždaug pusę aštuonių vakaro, šešios kovotojų grupės vienu metu ėmė apšaudyti kelių rajonų milicijos skyrius ir karo komendantūras. Taigi jie atakavo iš karto šešis objektus, taip paralyžiuodami jėgos struktūrų veiklą.

Likusieji kovotojai, pasak “Izvestijų”, “pradėjo vykdyti svarbiausią operacijos uždavinį - kuo daugiau sunaikinti Maskvai tarnaujančių milicininkų - kolaborantų”.

Kovotojai, apsimetę patruliuojančiais milicininkais, miesto gatvėse stabdydavo automobilius ir tikrindavo vairuotojų bei keleivių dokumentus. Kai tik paaiškėdavo, kad koks nors asmuo - milicijos darbuotojas, kovotojai jį tuoj pat nušaudavo, teigia laikraštis.

Kadangi mieste tuo metu buvo ištisas šūvių tratėjimas, į tuos apsimetėlius patrulius niekas nekreipė dėmesio, netgi tie milicijos ekipažai, kurie važiuodavo pro šalį.

Tuo pat metu kita kovotojų grupė vaikščiojo po milicininkų butus; tuos pareigūnus, kuriuos rado namuose, nušovė, rašo laikraštis.

Veikė kovotojai, infiltruoti į miliciją

Anoniminis šaltinis, dirbantis Rusijos kontingento, dislokuoto Čečėnijoje, štabe, “Izvestijoms” sakė netikįs, kad toks didelis kovotojų būrys į Grozną prasmuko iš provincijos. Šaltinis teigė manąs, kad maždaug 20 proc. šio būrio sudarė kovotojai, anksčiau infiltruoti į miliciją. Tokiems iš miesto niekur nereikėjo bėgti. Jie vėl tūnos iki kito karto, teigė šaltinis.

Derybos galėtų padėti įvesti taiką

Pastarasis kovotojų išpuolis Grozne vėl atkreipė tarptautinių organizacijų dėmesį į Čečėnijos problemą. Kai kurios iš jų mėgina ieškoti būdų, kaip nuslopinti karo gaisrą.

Naujasis Europos Tarybos (ET) generalinis sekretorius Teris Devisas šiomis dienomis neatmetė galimybės, kad Rusijos valdžios derybos su čečėnų kovotojų atstovais padėtų regione įvesti taiką.

T.Devisas rugsėjo 1 dieną pakeis ET generalinio sekretoriaus poste Valterį Švimerį.

“Pasaulio praktikoje yra pavyzdžių, kai derybos su tais, kurie susiję su teroristais, padėjo sureguliuoti padėtį, taip pat ir Didžiosios Britanijos istorijoje”, - pažymėjo T.Devisas, atsakydamas į Rusijos laikraščio korespondento klausimą, ar padės įvesti taiką Čečėnijoje derybos su separatistais, tarp jų - su Aslanu Maschadovu ir Šamiliu Basajevu.

Naujojo ET generalinio sekretoriaus interviu buvo išspausdintas laikraštyje “Vremia novostej”.

Kremlius iki šiol teigė, kad jokių derybų su čečėnų maištininkais nebus.