Vakaruose vis labiau nerimaujama, kokiu keliu žengs Rusija 

Vienas autoritetingiausių Vokietijos politikų - Rusijos ir Vokietijos bendradarbiavimo koordinatorius Hernotas Erleris sako, kad Vakaruose vis labiau didėja nerimas dėl to, kaip Rusijoje klostysis politinė situacija.

Analitikai pažymi, kad tuo pat metu komplikuojasi santykiai tarp Maskvos ir Vakarų. Tai liudija ir Europos Sąjungos (ES) reakcija į Rusijos reikalavimus, kurie buvo pateikti Briuseliui ryšium su ES plėtra, kai prie šio ekonominio bloko prisijungs dar dešimt naujų narių.

Opozicija - už borto

Rusija negali skųstis, kad Vokietijos politikai ir politologai Europoje bei Azijoje esančiai valstybei skiria mažai dėmesio. Net menkiausi pasikeitimai Rusijos politinėje scenoje Berlyne atidžiai stebimi ir fiksuojami.

Paprastai labiau kritiški Maskvos atžvilgiu būna opozicijos atstovai - krikščionys demokratai ir liberalai. Valdantieji socialdemokratai, įskaitant ir federalinį kanclerį Gerhardą Šrioderį, - santūresni. Tačiau ir jų balsai pastaruoju metu tampa vis kritiškesni.

Vokietijos ir Rusijos bendradarbiavimo koordinatorius, socialdemokratų frakcijos bundestage vadovo pavaduotojas H.Erleris interviu “Vokiečių bangai” teigė, jog jam tapo akivaizdu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stengiasi opoziciją visiškai nustumti į politinio gyvenimo šalikelę ir paversti ją negyvybingą.

“Turiu galvoje tai, kad abi demokratinės partijos - Dešiniųjų jėgų sąjunga (DJS) ir “Jabloko” nepateko į Valstybės Dūmą. Rusijoje susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, jos abi negali būti visuomenės išgirstos”, - citavo “Vokiečių banga” H.Erlerio žodžius po to, kai šis politikas keturias dienas viešėjo Maskvoje.

“Kadangi dvi liberalios partijos nepateko į parlamentą, daug joms simpatizuojančių visuomeninių organizacijų dabar irgi neturi savo atstovų Valstybės Dūmoje. DJS ir “Jabloko” buvo gana populiarios bent sostinėje, jos dabar susilpnino savo pozicijas ir provincijoje. Politinėje arenoje šeimininkauja tik proprezidentinė “Vieningoji Rusija”, - kalbėjo H.Erleris.

Karas Čečėnijoje tęsiasi

Kalbėdamas apie Vakaruose besikeičiančias nuotaikas Rusijos atžvilgiu, H.Erleris “Vokiečių bangai” sakė: “Man ir mano kolegoms didelį nerimą kelia tai, kad požiūris į Rusiją keičiasi ne tik Vokietijoje, bet ir kitose Vakarų Europos šalyse, taip pat Jungtinėse Valstijose. Tokias nuotaikų permainas padiktavo nemažai priežasčių. Viena jų - nesibaigiantis karas Čečėnijoje, kur vis dar liejasi kraujas, kur siaubingai pažeidinėjamos žmogaus teisės, ir tam nematyti galo”.

Politinio sureguliavimo procesas liko subanalintas, kai per vadinamuosius Čečėnijos prezidento rinkimus nugalėjo Achmatas Kadyrovas, kurį H.Erleris pavadino “ištikimu Kremliaus statytiniu”.

“Nesibaigianti drama Čečėnijoje, verslininko Michailo Chodorkovskio suėmimas, taip pat pastarieji tragikomiški parlamento rinkimų rezultatai griežtai verčia mus paklausti savęs: ar logiška laikytis anksčiau suformuotos ES draugiškos pozicijos Rusijos atžvilgiu? Manau, kad tas laikotarpis, kai Rusijos atstovams buvo sąmoningai neužduodami nemalonūs klausimai, neišvengiamai baigėsi. Rusijos politinio gyvenimo tendencijos Vakarams kelia vis didesnį nerimą”, - sakė žinomas Vokietijos politikas.

Nuomonės išsiskyrė

Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris, praėjusią savaitę viešėjęs Maskvoje, per susitikimą su V.Putinu jam pareiškė esąs irgi smarkiai sunerimęs dėl padėties Čečėnijoje ir dėl demokratijos ateities Rusijoje. Po dvi valandas trukusio pokalbio Vokietijos URM vadovas žurnalistams sakė, kad šiais, taip pat žiniasklaidos laisvės klausimais jo ir Rusijos vadovybės pozicijos smarkiai išsiskyrė, konstatavo britų BBC.

Kremlius, panaudojęs ūkinius svertus, pasiglemžė visus nacionalinius televizijos kanalus, iš kurių programų išnyko karo Čečėnijoje problematika ir kiti Rusijos vadovybei nemalonūs klausimai.

Ginčas su Briuseliu

Santykių tarp Vakarų ir Rusijos blogėjimą iliustruoja vis aštrėjantis Maskvos ginčas su Briuseliu dėl ES plėtros.

Vasario 10-ąją, likus vienuolikai savaičių iki gegužės 1-osios, kai ES papildys dar dešimt naujų narių, Europos Komisija atmetė Rusijos 14 reikalavimų paketą, kuriame buvo prašoma išskirtinių nuolaidų dėl būsimojo bendradarbiavimo.

Maskva reikalavo ekonominių lengvatų ir sušvelninto vizų režimo Rusijos piliečiams, atsargiai užsimindama apie galimas sankcijas. Atsakydami į tai, Rytų Europos diplomatai apkaltino Maskvą, kad ji šantažuoja ES.

Kai kurios kandidatės į ES jau dabar smarkiai susirūpino dėl būsimojo eksporto į Rusiją. Varšuvoje baiminamasi, kad Rusija lenkiškoms prekėms muitus padidins dvigubai.

Briuselis visus Rusijos reikalavimus iš esmės atmetė, pareikšdamas, kad ES plėtra yra natūralus procesas, kuris negali būti siejamas su kokiais nors sandėriais.