Lankytojų antplūdis dusina
Jungtinių Tautų Turizmo organizacijos duomenimis, pernai tarptautinių keliautojų skaičius Pietų Amerikoje išaugo 7 proc., o Centrinėje Amerikoje – 5 proc., gerokai viršydamas pasaulinį vidurkį.
Vis dėlto tokia sėkmė turi ir tamsiąją pusę – masinį turizmą, aštrinantį ekologines ir socialines problemas, praneša DW.
Ryškiausias pavyzdys – legendinis Maču Pikču Peru. Ši vieta sezono metu gali pritraukti iki 5,6 tūkst. lankytojų per dieną. 2025 m. šalies priežiūros institucija perspėjo, kad bilietų parduodama daugiau, nei leidžiama, todėl vietovei iškilo grėsmė atsidurti UNESCO pavojuje esančio pasaulio paveldo sąraše.
Siekdamas apsaugoti Charlesą Darwiną įkvėpusias Galapagų salų ekosistemas, Ekvadoras 2024 m. užsieniečiams dvigubai – iki 200 JAV dolerių – padidino apsilankymo mokestį, tačiau spaudimas statyti naujus viešbučius ir apartamentus neslūgsta.
Tuo metu Meksiko miesto Romos ir Kondesos rajonuose turistų bei skaitmeninių klajoklių antplūdis išpūtė būsto nuomos kainas ir išprovokavo vietinių protestus.
5,6 – maždaug tiek tūkst. lankytojų per dieną piko metu gali pritraukti Maču Pikču.
Keliautojų įpročiai keičiasi
Vis dėlto pelno nesiekiančios organizacijos „Planeterra“, skatinančios bendruomeninį turizmą, regiono vadovas Amerikoje Richardas Bazanas pastebi tam tikras permainas: keliautojai renkasi mažesnes grupes, o svečiai ieško intymesnių patirčių.
„Anksčiau kartu keliaudavo 20 žmonių grupės, o dabar jų lieka keturi ar penki“, – pasakojo jis.
Populiarėja ir vadinamasis gamtai palankus turizmas, pavyzdžiui, programos, padedančios finansuoti miškų atkūrimą. Pasak R. Bazano, net „viskas įskaičiuota“ tipo kurortai suvokia nebegalintys atsitverti nuo aplinkos – jie turi siūlyti autentiškas patirtis, sujungiančias svečius su vietove. „Bendruomeninis turizmas nebėra niša“, – pabrėžė ekspertas.
Pokyčių reikalauja ir patys keliautojai. „Booking.com“ 2025 m. apklausa, kurioje dalyvavo apie 32 tūkst. žmonių iš 34 šalių, atskleidė, kad net 93 proc. respondentų nori keliauti tvariau. Be to, pirmą kartą daugiau nei pusė apklaustųjų (53 proc.) suvokia turizmo poveikį ne tik gamtai, bet ir vietos bendruomenėms.
Pinigai ir teisė spręsti
Vis dėlto „UnTours“ fondo valdomo „Reset Tourism Fund“ direktorė Sarah Payne atkreipė dėmesį į esminę problemą: tradiciniame turizmo verslo modelyje didžioji dalis sugeneruotų pinigų niekada nepasiekia vietos gyventojų, kuriems tenka taikytis su lankytojų antplūdžiu.
„Prieiga prie finansavimo yra būtina, tačiau bendruomenėms ji itin sunkiai pasiekiama“, – aiškino S. Payne.
Kadangi turizmas laikomas rizikingu sektoriumi, rinkos paskolos yra brangios ir nelanksčios.
S. Payne vadovaujamas fondas siūlo mažų palūkanų paskolas lanksčiomis grąžinimo sąlygomis, vadovaudamasis principu, kad pačios bendruomenės geriausiai žino, kas tinka jų žemei.
Tuo metu vienas ekoturizmo platformos „Rutopia“ steigėjų Sebastianas Munozas patirtį iš nevyriausybinio sektoriaus perkėlė į socialinį verslą.
Jis ypač pabrėžė partnerystės svarbą: kelionės turi būti kuriamos kartu su vietos bendruomenėmis, kad šios jaustųsi šeimininkėmis, o ne patirtų iš išorės primetamą valią.
Siūlo mokytis naujos kalbos
R. Bazano teigimu, ne mažiau svarbu, kad į bendruomeninį turizmą būtų žvelgiama ir per rinkos prizmę. „Nėra prasmės kurti produktą, jei niekas neatvyksta jo išbandyti“, – teigė jis.
Savo ruožtu S. Munozas pripažino, kad bendruomeninio turizmo poveikį sunku išmatuoti vien statistika, nes jis sukuria gilesnių socialinių pokyčių.
Kaip pavyzdį jis pateikė Meksikoje gyvenančius čiabuvius mištekus, priimančius turistus, norinčius mokytis jų gimtosios kalbos.
Netikėtai prie šių pamokų ėmė jungtis ir ispaniškai kalbėję vietos vaikai – jie pradėjo prašyti senelių išmokyti juos protėvių kalbos.
Anot S. Munozo, būtent toks kultūrinis bei regioninis savitumas ir jo puoselėjimas sukuria tikrąją kelionės patirtį.
Nors ekspertai sutaria, kad pokyčiai vyksta lėtai, pastangos atsiperka: kai daugiau pagarbos tenka vietos žmonėms ir gamtai, galiausiai namo laimingesni grįžta ir patys keliautojai.

Naujausi komentarai