„Nulinio COVID“ pabaiga Kinijoje sukeltų mirčių bangą, teigia šalies mokslininkai

Kinijos mokslininkai skaičiuoja, kad, visiškai panaikinus Kinijos „nulinio COVID“ politiką, per šalį nusiristų infekcijų „cunamis“, galintis sukelti apie 1,55 mln. mirčių.

 

 

Per šešis mėnesius kiltų 112 mln. simptominių infekcijų, o intensyviosios terapijos lovų poreikis 15,6 proc. viršytų pajėgumus, rašoma žurnale „Nature Medicine“ paskelbtame tyrime.

Tokiu įspėjimu mokslininkai reiškia palaikymą prieštaringai vertinamai Pekino kovos su COVID-19 politikai, tačiau taip pat įvardija dilemą ir nurodo galimas išeitis, kaip sumažinti sergančiųjų ir mirčių skaičių.

„Pagrindinį vaidmenį“ galėtų atlikti skiepai, įskaitant revakcinacijos kampanijas vyresniems nei 60 metų žmonėms, taip pat papildomas antivirusinis gydymas ir kontaktų apribojimai.

Mokslininkai mano, kad reikėtų derinti priemones, nes nė viena iš jų nepajėgtų sumažinti mirčių skaičiaus iki įprastų gripo protrūkių Kinijoje lygio (88 tūkst. mirčių per įprastus metus) ar išvengti pernelyg didelio intensyviosios terapijos lovų poreikio.

Iki šiol 91 proc. Kinijos gyventojų buvo paskiepyti vietinės gamybos vakcinomis, o 53 proc. buvo ir revakcinuoti, rašė mokslininkai.

„Tačiau šio imuniteto, įgyto per vakcinaciją, gali nepakakti, kad būtų išvengta protrūkių“, – teigė autoriai, daugiausia dirbantys Fudano universitete Šanchajuje, bet taip pat ir Jungtinėse Valstijose.

Kinijoje nebuvo skiepijama mRNR vakcinomis, pavyzdžiui, iš „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“, kurios, kaip rodo tyrimai, gali sukurti stipresnį imunitetą.

Nuo pat pirmųjų koronaviruso pandemijos dienų Kinija vykdė griežtą „nulinio COVID“ politiką – o tam reikėjo griežtai uždaryti ištisus miestus, taikyti ilgą izoliaciją, o kartais net išskirti šeimas.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių