Liaudies išmintis byloja: pirmadienis – sunkiausia savaitės diena. Ypač sunkus Lietuvos diplomatams, ko gero, buvo šios savaitės pirmadienis. Briuselyje posėdžiavę ES užsienio reikalų ministrai neįsiklausė į jų argumentus ir nusprendė atnaujinti su Maskva derybas dėl partnerystės sutarties. Derybos šios buvo, kaip žinia, atidėtos dėl Rusijos įsiveržimo į Gruziją rugpjūtį.

Atnaujinti diskusiją dėl susitarimo, kuriuo vadovausis Briuselis palaikydamas santykius su Maskva, iš pirmo žvilgsnio pragmatiškas sprendimas. Kalbėtis su Rusija reikia. Ji ne tik svarbus ES prekybos partneris, bet ir energijos išteklių šaltinis. Iš Rusijos Europos šalys gauna daugiau kaip trečdalį visų importuojamų energijos išteklių. Ateityje, kaip teigia analitikai, ši priklausomybė dar labiau augs.

Negi to nesupranta Lietuvos derybininkai? Kaip paaiškinti, kad net ir iš anksto žinodami, kad vetuoti derybų nepavyks, jie vis tiek užsispyrę gynė tolimą Gruziją? Net ištikimi lenkai – ir tie pasidavė spaudžiami Paryžiaus, kuris pirmininkaudamas nori nuveikti kuo daugiau gerų darbų. Vilniaus pozicija eiliniam piliečiui nesuprantama dar todėl, kad pats sutartį su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu pasirašęs Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy patvirtino, jog Rusija įsipareigojimus vykdo.

Tačiau nėra pagrindo griežtai teigti, kad pirmadienį Lietuvą ištiko nesėkmė (kaip tai bando įrodyti ne tik Rusijos žiniasklaida). Diplomatijos žaidimai sudėtingi ir tai, kas šiandien atrodo trūkumas, rytoj gali virsti pranašumu. Būtent tokios nuomonės laikosi Lietuvos derybininkai: dabartinė griežta pozicija ateityje leis pasakyti, kad gruzinai vis dėlto nebuvo išduoti. Maža to, ji suteikė dvejojančioms ES šalims galimybę persvarstyti savo nuostatas derybose su Rusija, kurios, tikėtina, užtruks ne vienus metus.
Tad šis pralaimėtas Lietuvos diplomatijos mūšis dar nenulėmė visų derybų eigos.