Nobelio taikos premiją laimėjo Kolumbijos prezidentas

Šis apdovanojimas jam buvo paskirtas, nors Kolumbijos rinkėjai netikėtai atmetė praėjusį mėnesį J.M. Santoso ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) lyderio Rodrigo Londono pasirašytos taikos sutarties sąlygas.

„Norvegijos Nobelio komitetas nusprendė skirti 2016-ųjų Nobelio taikos premiją Kolumbijos prezidentui Juanui Manueliui Santosui už jo ryžtingas pastangas užbaigti jau ilgiau kaip 50 metų vykstantį pilietinį karą“, nusinešusį mažiausiai 220 tūkst. žmonių gyvybių ir beveik 6 mln. gyventojų privertusį palikti savo namus, vidurdienį paskelbė komiteto pirmininkė Kaci Kullmann Five (Kasi Kulman Fivė).

Komitetas pažymėjo, kad šis apdovanojimas turėtų būti laikomas ir „pagarbos ženklu Kolumbijos žmonėms, kurie, nors ir patyrė didžiulių sunkumų ir prievartos, neprarado teisingos taikos vilties, taip pat visoms šalims, prisidėjusioms prie taikos proceso“.

J.M.Santosas penktadienį, priimdamas premiją savo tautos vardu, sakė, kad Kolumbijos taika yra „labai labai arti“.

„Mes esame labai labai arti taikos pasiekimo. Aš priimu šį apdovanojimą jų vardu: Kolumbijos žmonių, kurie tiek daug iškentėjo per šitą kartą“, – skelbiama Fondo oficialioje tviterio paskyroje, kurioje cituojamas išskirtinis interviu su J.M. Santosu po taikos premijos paskyrimo.

Sekmadienį taikos sutarties sąlygas Kolumbijos rinkėjai atmetė minimaliu balsų skirtumu, nerimaudami, kad ji yra per daug palanki kovotojams, atsakingiems už daugybę metų trukusius žiaurumus. Pagal taikos susitarimą, nusiginklavę ir kaltę dėl savo įvykdytų nusikaltimų pripažinę partizanai turėtų išvengti įkalinimo bausmės, o FARC iki 2026 metų būtų turėjusi dešimt vietų kongrese.

Nors rinkėjai Kolumbijoje balsuodami pasakė „ne“, Norvegijos Nobelio komitetas sakė, kad tiki J.M.Santosu, nes „jis gerokai priartino šį kruviną konfliktą prie taikaus spendimo“.

„Referendumas nebuvo balsavimas už arba prieš taiką“, – pareiškė Nobelio komitetas, pabrėždamas, kad taikos procesas nežlugo. „Tie, kurie balsavo „ne“, atmetė ne taikos troškimą, o konkretų taikos susitarimą“.

Kita stovykla – tuščiomis rankomis

Vis dėlto Nobelio komiteto pranešime nebuvo paminėtas taikos derybų partneris R. Londono, dar žinomas kaip Timoleonas Jimenezas (Timoleonas Chimenesas) arba Timochenko (Timošenka), Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) lyderis.

„Negaliu prisiminti kito atvejo, kai neapdovanojamos abi pusės, – sakė Nobelio premijų istorijos žinovas Asle Sveenas (Aslė Svenas), kuris nėra tiesiogiai susijęs su Nobelio komitetu. – Bet referendumas tai apsunkino. Taip būtų išprovokuota referendumą laimėjusi opozicija. Įtariu, kad komitetas išbraukė FARC paskutinę minutę“.

Komiteto sekretorius Olavas Njoelstadas sakė, kad „susitarimas yra platus“ dėl J.M. Santoso išrinkimo šių metų premijos laureatu. Pirmą kartą Nobelio taikos premija atiteko Lotynų Amerikos atstovui po 1992 metų, kai ja buvo apdovanota Gvatemalos žmogaus tiesių gynėja Rigoberta Menchu (Rigoberta Menču).

Pasak K. Kullmann Five, J.M. Santosas aiškiai leido suprasti, kad jis ir toliau sieks taikos Kolumbijoje.

„Komitetas tikisi, kad taikos premija suteiks jam stiprybės sėkmingai įvykdyti šią daug pastangų reikalaujančią užduotį“, – sakė ji.