- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ukrainos žmogaus teisių advokatė, praėjusiais metais apdovanota Nobelio taikos premija, ketvirtadienį paragino sutelkti daugiau tarptautinės tyrėjų ir teisininkų pagalbos, kad būtų išnagrinėta daugybė karo nusikaltimų bylų nuo to laiko, kai Rusija beveik prieš metus įsiveržė į kaimyninę šalį.
Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ atstovė Oleksandra Matvijčuk 46 valstybių Europos Tarybos, svarbiausios žemyno žmogaus teisių organizacijos, sesijoje sakė, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos invazijos Ukraina užfiksavo apie 31 000 galimų karo nusikaltimų atvejų.
Tačiau dėl didelio darbo krūvio teisinė sistema nesugebėjo tinkamai išnagrinėti daugumos iš jų, sakė O. Matvijčuk.
„Karas pavertė žmones skaičiais. Karo nusikaltimų mastas tampa toks didelis, kad tapo neįmanoma atpažinti visų istorijų“, – sakė ji, pabrėždama, kad ir toliau labai svarbu kiekvienam žmogui suteikti teisingumo jausmą.
Žmogaus teisių advokatė teigė, kad kaltinimai rusams dėl karo nusikaltimų susiję su civilių gyventojų prievartavimu, kankinimais ir žudymu, prievartiniais trėmimais, vaikų grobimais, bažnyčių, mokyklų ir ligoninių naikinimu.
„Dirbu su žmonėmis, išgyvenusiais pragarą, – tęsė O. Matvijčuk, – ir esu įsitikinusi, kad, be savo gyvenimo, sugriautų šeimų, sugriautos ateities vizijos, šie žmonės trokšta atkurti pasitikėjimą, kad teisingumas egzistuoja, nors ir pavėluotai.“
Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras pranešė, kad, sausio 23 dienos duomenimis, kare žuvo 7 068 civiliai gyventojai.
Nors Ukrainos pareigūnai ragino atsiųsti modernių tankų ir pažangios ginkluotės savo šalies gynybai stiprinti, O. Matvijčuk nori, kad panašios pastangos būtų dedamos ir teisiniams pajėgumams stiprinti.
„Turime į nacionalinio tyrimo ir nacionalinio teisingumo lygmenį įskiepyti tarptautinius elementus“, – sakė ji.
Ji paragino Europos Tarybą padėti sukurti sistemą, pagal kurią būtų galima pasitelkti daugiau tarptautinių tyrėjų ir teisėjų, kurie padėtų Ukrainai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.
Spalio mėnesį O. Matvijčiuk organizacija „Pilietinių laisvių centras“ kartu su Rusijos žmogaus teisių gynimo grupe „Memorial“ ir Baltarusijos teisių gynimo grupės „Viasna“ vadovu Alesiu Beliackiu buvo paskelbta viena iš 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatų.
Sakydama aistringą kalbą ketvirtadienį Europos Tarybos salėje ji taip pat drebančiu balsu apgailestavo, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas susitelkia ties keliomis atrinktomis bylomis ir neturi jurisdikcijos nagrinėti agresijos nusikaltimo, už kurį daugelis tarptautinės bendruomenės narių nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukščiausius Kremliaus pareigūnus.
Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos vykdomoji komisija paragino įsteigti teismą, kuris vykdytų baudžiamąjį persekiojimą už agresijos nusikaltimą, o O. Matvijčuk paragino Europos Tarybą taip pat imtis vadovaujančio vaidmens šioje srityje.
Pasak jos, kažkas turi įvykti greitai, nes ji, kaip teisės ekspertė, turi tik vieną atsakymą į sunkią savo tautos padėtį: „Aprūpinkite Ukrainą modernia ginkluote, nes dabar įstatymas neveikia.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkijos anglių kasėjai protestuoja prieš ES metano kiekio mažinimo taisykles
Lenkijos anglių kasėjai, supykę dėl Europos Sąjungos direktyvos, kuria siekiama sumažinti išmetamo metano kiekį, penktadienį triukšmingai protestavo prie ES biuro Varšuvoje, sakydami, kad dėl šios direktyvos jie neteks darb...
-
Buvęs JAV gynybos sekretorius: Lietuva siunčia labai svarbų signalą JAV ir kitiems sąjungininkams
Lietuva yra ypatingai svarbi Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkė, kuri pavyzdingai laikosi NATO kolektyvinio saugumo ir gynybos įsipareigojimų – taip mūsų šalį visuomet pristato 27-asis JAV gynybos sekretorius Markas Esperis. Pasak j...
-
Šaltinis: Prancūzija uždraudė „TikTok“ naudoti valstybės tarnautojų darbo telefonuose1
Prancūzija penktadienį uždraudė viešojo sektoriaus darbuotojams į tarnybinius telefonus siųstis „pramogines programėles“, pranešė Viešųjų paslaugų ministerija, o ministerijos šaltinis pridūrė, kad tarp jų b...
-
E. Macronas sako, kad U. von der Leyen lydės jį į Kiniją
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį pareiškė, kad Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) lydės jį būsimo vizito į Kiniją metu. ...
-
Teismas konfiskavo iš V. Medvedčiuko žmonos turto už daugiau nei 11 mln. eurų
Remiantis nacionalinės Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, teismas konfiskavo Oksanos Marchenko, Viktoro Medvedčiuko žmonos, turtą. V. Medvedčiukas įtariamas išdavyste ir rusų karių rėmimu, pranešė „Ukrinform“. ...
-
JK vyksta protestai prieš Izraelio lyderio vizitą Londone3
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) penktadienį Londone priėmė Izraelio vadovą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų), o netoliese susirinkę demonstrantai protestavo prieš žydų valstybės vyriau...
-
Karaliaus Charleso III vizitas į Prancūziją atidedamas, jis turėtų įvykti vasarą
Prancūzijos prezidentūra penktadienį pranešė, kad Britanijos karaliaus Charleso III (Karolio III) valstybinis vizitas atidedamas dėl masinių streikų ir protestų. ...
-
Estija išsiunčia iš šalies vieną Rusijos diplomatą2
Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį ir įteikusi jam diplomatinę notą, kurioje teigiama, kad vienas diplomatinį statusą turintis ambasados darbuotojas pas...
-
Dėl E. Macrono pensijų reformos Prancūzijoje įsiplieskė nauji smurtiniai protestai
Prancūzijoje ketvirtadienį vėl vyko masiniai, smurtu paženklinti protestai – įsiutę demonstrantai susirėmė su saugumo pajėgomis. ...
-
Prancūzija gali išstumti Rusiją iš Vengrijos AE plėtros projekto
Prancūzija ir Vengrija pradėjo derybas dėl bendradarbiavimo branduolinės energetikos srityje, kurių sėkmės atveju Rusijos korporacija „Rosatom“ būtų išstumta iš vienintelės Vengrijoje atominės elektrinės plėtros projekto,...