Kuo Europos ir Lietuvos ekonomikai aktualios JAV verdančios diskusijos dėl automatinio biudžeto išlaidų apkarpymo? Apie tai pokalbis su "Swedbank" vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

– JAV netyla diskusijos dėl automatinio biudžeto išlaidų karpymo. Kalbant paprastai, kas yra tas sekvestravimas? Kodėl susidarė tokia situacija?

– Situacija susidarė 2011 m. Kilo konfliktas tarp respublikonų ir demokratų. Jie nesutarė, kaip sumažinti biudžeto deficitą, ir ar reikėtų bei kada reikėtų pakelti vadinamąsias skolinimosi ribas. Šiuo atveju JAV įstatymuose yra apribota, kokią sumą valstybė gali skolintis.

Tuo metu padidinus skolinimosi ribas iki dabartinio lygio buvo sutarta, kad ateityje mažės išlaidos, kad būtų sumažintas šalies biudžeto deficitas. Buvo priimti įvairūs įstatymai, pavyzdžiui, dėl mokesčių didėjimo ir įvairių išlaidų mažinimo. Atėjo momentas mažinti išlaidas, ir JAV viešojoje erdvėje kilo diskusijos, ar nesukels tai šalyje recesijos. Dilema čia tokia pat, kokią sprendžia Europa šiuo metu. Niekam nekyla abejonių, kad milžiniškas biudžeto deficitas, koks dabar yra JAV, turi būti sumažintas, kad sustotų augti skola. Tačiau nežinoma, kokiu tempu ir kokiomis priemonėmis šį deficitą sumažinti. Respublikonai mano, kad deficitą reikėtų mažinti gana greitai, nes skola jau viršija 100 proc. BVP, o demokratai labiau linkę tai daryti nuosaikiau, pavyzdžiui, didinti mokesčius, perskirstymą per biudžetą. Taip demokratai siekia mažesnio trumpalaikio neigiamo poveikio šalies ekonomikai.

– Kuri partija šiuo atveju, jūsų nuomone, elgiasi įžvalgiau?

– Respublikonai nori, kad mokesčiai nedidėtų, o mažėtų įvairios išlaidos. Kitaip tariant, ideologiškai respublikonai palaiko poziciją, kad geriau verslui bei gyventojams liktų daugiau pinigų ir jie patys nuspręstų, kur tos lėšos bus naudojamos. Demokratai sako, kad reikėtų daugiau pinigų perskirstyti per biudžetą ir taip siekti mažesnės socialinės atskirties, mažesnio skurdo ir pajamų nelygybės. Sakyčiau, tai skirtingas ideologinis požiūris. Kita vertus, yra svarbi ir laiko dimensija. Respublikonai nori kuo greičiau stabilizuoti valstybės finansus, o demokratai laikosi nuostatos, kad dabar nebūtų neigiamo poveikio ekonomikai, o ateityje būtų galima žiūrėti, kaip sumažinti skolą ir deficitą. Kitaip sakant, demokratai nori dalį šios problemos perkelti ateities kartoms ir mokesčių mokėtojams.

– Taigi, kas geriau – respublikonų, pavadinkime, šokas ar, kaip sakė prezidentas demokratas Barackas Obama, labiau "subalansuotas požiūris", kai "išmanus išlaidų mažinimas būtų derinamas su reformomis"?

– Na, kaip sakiau, abi partijos turi savo argumentų. Respublikonai teisūs dėl to, kad JAV jau ketverius metus turi biudžeto deficitą, kuris siekia beveik dešimtadalį BVP. Tai labai ilgas laikotarpis labai nestabilių valstybės finansų. Jie nori matyti aiškius žingsnius, aiškias priemones, kaip bus mažinamas biudžeto deficitas. Kalbant apie demokratus, jie taip pat turi gerų argumentų. Pakanka pažiūrėti į Europą. Greitai mažinant išlaidas, kaip tai darė Graikija, Portugalija ir Ispanija, kyla neigiamas poveikis, nes prasideda recesija, krinta biudžeto pajamos, didėja nedarbas, o tai reiškia, kad reikia mokėti daugiau išmokų bedarbiams ir t. t. Taigi tokios pastangos stabilizuoti valstybės finansus pačios save paneigia. Jos sukuria dar didesnį valstybės išlaidų poreikį. Šiuo atveju reikia labai subalansuoto plano. Turiu galvoje, reikėtų ilgalaikio plano, kaip išlaidos mažės visą dešimtmetį, kokios bus naikinamos mokesčių lengvatos, kurios leis gauti papildomų pajamų į valstybės biudžetą, kokios bus įgyvendintos struktūrinės reformos, kurios galėtų paskatinti užimtumą, investicijas ir ekonomikos augimą.

Dėl ilgalaikio plano būtinybės demokratai ir respublikonai nesiginčija. Jie, regis, diskutuoja dėl priemonių. Paprastai tariant, respublikonai nori mažesnių mokesčių ir mažesnių išlaidų, o demokratai – didesnių mokesčių ir ne mažesnių arba net didesnių išlaidų. Taigi, turime tokią ideologinę, net sakyčiau, moralinę dilemą.

– Tarkime, JAV politikai neras sprendimo ir biudžeto išlaidos bus sumažintos automatiškai. Kaip tai galėtų paveikti Europą?

– Visų pirma, manau, JAV išvengs radikalaus biudžeto išlaidų apkarpymo. Jos mažės, tačiau, tikėtina, bus rasti tam tikri kompromisai, kad dėl taupymo nekiltų recesija nei šiais, nei kitais metais. Manau, tiek respublikonai, tiek demokratai suvokia, kad per greitas išlaidų sumažinimas arba mokesčių padidinimas gali sukelti neigiamą šoką ekonomikai ir dėl to biudžeto deficitas nesumažėtų. Tiesioginio poveikio dėl to Europai nebus ir JAV nepateks į recesiją, nors kai kurios išlaidos vis dėlto turės mažėti.

Europai gali būti didesnis netiesioginis poveikis. Tikėtina, kad nuo to, kaip JAV politikai spręs skolų ir biudžeto deficito problemas, priklausys ir tai, kaip Europos politikai imsis dorotis su šiomis problemomis. Iš esmės ir vienoje, ir kitoje Atlanto vandenyno pusėje sprendžiama ta pati problema – vyriausybės išleidžia per daug pinigų ir nesurenka jų pakankamai, kad padengtų einamąsias išlaidas.

Kitas poveikis galėtų būti tas, kad galbūt JAV pavyzdys parodys Europos politikams, jog fiskalinės drausmės politika buvo įgyvendinta pernelyg greitai. Šiuo atveju būtų galima remtis amerikiečių pavyzdžiu, tarkim, numatant ilgalaikius tikslus, kaip būtų sumažinamos išlaidos ir subalansuojami valstybių finansai. Sakyčiau, tai būtų teigiamas poveikis. Jei, tarkim, tarp Europos valstybių būtų pasiektas tam tikras konsensusas, kad dabar patekome į daug precedentų neturinčią krizinę finansų ir ekonomikos situaciją, galėtume ir turėtume sau leisti ilgesnį laikotarpį, per kurį stabilizuojame valstybių finansus.

– Jei nebūtų poveikio Europai, Lietuva, regis, neturėtų baimintis dėl situacijos JAV?

– Sekvestravimas JAV Lietuvai poveikio neturės. Klausimas, kaip Europos šalys, pirmiausia Vokietija ir Prancūzija, ateityje matys fiskalinę drausmę? Jei Europa nutartų šiek tiek lėčiau įgyvendinti deficito mažinimo priemones, tai reikštų, kad greičiau sugrįžtų pasitikėjimas ir greičiau augtų Europos ekonomika, nors jos ir skola būtų kiek didesnė. Tai būtų geras ženklas mūsų eksportuotojams. Bet, kalbant apie JAV išlaidų mažinimo poveikį Europai ir Lietuvai, kaip jau sakiau, poveikis bus minimalus. Išlaidos mažinamos tokiose srityse, kurios Europai ir Lietuvai turi mažai įtakos.

Ką palies sekvestravimas?

Pagal 2011 m. pasirašytą biudžeto deficito sumažinimo įstatymą numatoma 85 mlrd. dolerių apkarpyti federalines išlaidas.

• Gynybos departamentas: įšaldyti civilių darbuotojų samdymą. Atleisti laikinai dirbančius darbuotojus, sumažinti išlaidas 10 mlrd. dolerių, atšaukti dalį karinių laivų ir lėktuvų priežiūros darbų. Sumažinti kariuomenės dalinių rengimo ir išlaikymo išlaidas, nutraukti trečdalį karinio jūrų laivyno operacijų Ramiajame vandenyne. Sumažinti karinių oro pajėgų pilotų skrydžių laiką, išlaidas kariškių sveikatos apsaugai (3 mlrd. dolerių) ir naujų ginklų kūrimo programas (9 proc).

• Federalinė aviacijos administracija: išleisti darbuotojus nemokamų atostogų iki 11 dienų. Įšaldyti naujų darbuotojų samdymą, sumažinti išlaidas oro transporto kontrolei modernizuoti 136 mln. dolerių.

• JAV Muitinė ir sienų apsauga: išleisti darbuotojus nemokamų atostogų nuo 12 iki 14 dienų, sumažinti muitinės darbuotojų skaičių 2,7 tūkst., o sienos apsaugos darbuotojų – 5 tūkst.

• Teisingumo departamentas: sumažinti išlaidas 1,6 mlrd. dolerių, išleisti darbuotojus nemokamų atostogų, sumažinti prokurorų, tiriančių kriminalines ir civilines bylas, skaičių.

• Socialinės apsaugos administracija: išleisti darbuotojus nemokamų atostogų.

• Ligų kontrolės ir prevencijos centras: sumažinti išlaidas 350 mln. dolerių.

• Maisto ir vaistų administracija: sumažinti išlaidas 133 mln. dolerių, atšaukiant dalį importuoto maisto ir vaistų tyrimų.

• Švietimas: sumažinti paramą mažai uždirbančioms ugdymo įstaigoms, pedagogų ir socialinių darbuotojų skaičių 10 tūkst., apkarpyti specialiąsias ugdymo dotacijas valstijoms 600 mln. dolerių.

• Nacionaliniai parkai, miškai ir laukinių gyvūnų prieglaudos: sutrumpinti darbo laiką, uždaryti 128 laukinių gyvūnų rezervatus. Taip pat uždaryti poilsiavietes, kuriuose nepakanka darbuotojų joms prižiūrėti.

• Gamtos apsaugos agentūra: pristabdyti kai kurių ežerų valymo darbus, sumažinti taršos tyrimus.

• JAV ambasadų apsauga: sumažinti išlaidas apsaugai 168 mln. dolerių.