Europa pasiryžusi bendradarbiauti su Moldova, bet prieš pradėdama svarstyti jos europietiškas perspektyvas reikalauja veiksmingos kovos su korupcija, administracinės ir teismų reformos.

Komunistai – didžiausia viltis

Vakarai, pasimokę iš klaidų, kurių pridarė plėsdami demokratiją tokiose posovietinėse šalyse, kaip Ukraina ir Gruzija, dabar turi puikią galimybę išplėsti savo vertybes į Rytus. Bet jeigu planas neišdegs, Moldovos parlamento rinkimai gali sukelti revoliuciją, kaip rašo JAV žurnalas "Newsweek". Nekantri jaunoji karta trokšta ekonominės naudos, kurią duotų narystė ES.

Šioje šalyje Komunistų partija yra didžiausia demokratijos viltis, o provakarietiškas jaunimas – didžiausia grėsmė. 2009 m. balandį jaunų protestuotojų minia šturmavo parlamento pastatą, skanduodama antikomunistinius šūkius ir mojuodama ES vėliavomis. Rytoj jie gali vėl tai padaryti, jeigu įvykiai klostysis ne taip, kaip jie nori.

Šie protestuotojai viltingai žvelgia į Europą, bet demokratais jų nepavadinsi. Rinkimus, prieš kuriuos jie protestavo, tarptautiniai stebėtojai pripažino laisvais ir sąžiningais. Spalvotos revoliucijos, nušlavusios Sovietų Sąjungos palikimą, kilo po akivaizdžių klastojimo atvejų, bet Moldovoje padėtis visai kitokia. Šios šalies Komunistų partijai nereikia klastoti rinkimų, nes komunistai eina į rinkimus. Privalomo balsavimo dešimtmečiai išmokė juos rinkimų disciplinos. Rinkėjų aktyvumas paprastai viršija 60 proc.

Jaunimo lūkesčiai

Neseniai universitetą baigusi Dana Condrea ir jos bendraamžiai nori europietiško gyvenimo.

"Komunizmas mums įgriso iki gyvo kaulo, – sakė mergina. – Mūsų universitete nerasi nė vieno žmogaus, kuris jam simpatizuotų."

Kai 2009 m. balandžio rinkimuose Komunistų partija surinko pusę visų balsų, studentai išėjo į gatves.

Moldovos jaunimas tikriausiai nežino, kad pralaimėjimas nesąžininguose rinkimuose gali pateisinti revoliuciją. Bet jų pagrindiniai skundai – dėl režimo nesugebėjimo užtikrinti ekonomikos augimą – yra pagrįsti ir teisėti.

Istorijos pamokos

Valstybė be demokratinių vertybių niekada netaps europietiška. Bet ekspertai teigia, kad Vakarai turėtų tenkinti savo permainų troškulį spausdami svarbiausius Moldovos politikus geriau vadovauti valstybei.

"Moldovoje dabar ne 1989-ieji, – teigė Atlanto tarybos viceprezidentas Damonas Wilsonas. – Bet ten atsirado puiki galimybė užsimegzti demokratiškai ir pliuralistinei sistemai."

Pasak eksperto, Vakarai turėtų padėti išmokti geriau valdyti valstybę bet kam, kas laimės sekmadienio rinkimus. Tai yra pamoka, išmokta po Oranžinės revoliucijos, kuri neįvyko iki galo ir sukėlė visuomenės pasišlykštėjimą bei abejingumą.

"Kai gauni galimybę valdyti tokią šalį, kaip Moldova, turi kalbėti viešai, turi pademonstruoti demokratinių rinkimų pranašumus. Bet realybėje kitą dieną po rinkimų, kad ir kas vadovautų paradui, laukia labai sunkus darbas", – aiškino D.Wilsonas.

Iššūkiai ir kliūtys

Bene sunkiausias iššūkis teko liberalioms jėgoms, kurios dabar yra valdžioje. Jų šalininkai susiskaldę: vieni palaiko premjerą Vladą Filatą, kiti – prezidentą Mihai Ghimpu. Šiems politikams nepavyksta atsisakyti varžybų ir dirbti išvien. Jų kivirčai labai padeda komunistams ir kliudo kurtis demokratinei sistemai.

Sunku patikėti, bet vakarietiškų vertybių gynėjas yra Vladimiras Voroninas, pirmasis Europoje prezidentu išrinktas komunistas po to, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Jis ir jo partija vadovavo Moldovai aštuonerius metus, kol 2009-aisiais buvo išstumti iš valdžios. Šis politikas palaiko Kremlių, bet gerai pasirodė prieš Vakarus, pasakęs "taip" prekybai ir tvirtą "ne" Rusijos remiamiems separatistams.

Rusijos pritarimas taip pat naudingas Europai. Gruzija tapo nestabili, nes Kremlius jos prezidentą Michailą Saakašvilį vertina kaip periferinę grėsmę. Vokietija dukart pagalvojo, ar palaikyti Ukrainos nepriklausomybę, kai dėl Viktoro Juščenkos konflikto su Maskva sutriko rusiškų dujų tranzitas į Europą.

D.Wilsonas pripažįsta, kad bus labai sunku įtikinti skeptiškus JAV kongreso narius palaikyti partiją, kuri garbina komunizmą – kūjį, pjautuvą ir visa kita. Bet į V.Voronino vaidmenį ekspertas žvelgia optimistiškai. Jis tiki, kad Europos centro kairės socialistų pamokyti Moldovos komunistai galėtų virsti bent vaikų darželio lygio socialdemokratais.

Nesvarbu, kas ateis į valdžią sekmadienį, Moldova dar negreitai taps šalimi, kurioje gera gyventi. Bet padedama kaimynų ji gali žengti pirmus žingsnius europietiškos valstybės link.

Valstybė skolinga?

Kišiniovo universiteto vokiečių kalbos dėstytoja Kristina Grosu abejoja, ar jos tautiečiai yra pajėgūs paimti valstybę į savo rankas ir ją keisti.

"Dauguma pabunda ryte su mintimi, kad valstybė jiems kažką skolinga, – Vokietijos transliuotojui "Deutsche Welle" sakė moteris. – Kol mes laukiame, kol kas nors išspręs mūsų problemas, niekas nepasikeis."

Už darbą universitete K.Grosu gauna 200 eurų (690 litų) per mėnesį. Kaip ir jos kolegos, moteris priversta papildomai uždarbiauti versdama ir turėdama privačių pamokų. Mokyklose moka dar mažiau, ligoninėse gydytojo atlyginimas siekia 250 eurų (860 litų).

Smegenų nutekėjimas

Moldova kenčia nuo smegenų nutekėjimo – mokslininkai ir specialistai išvažiuoja, jie sutinka net užsienyje gyventi nelegaliai ir dirbti sunkų nekvalifikuotą darbą.

Šalyje kilo suklastotų dokumentų bumas. Daugelis už keletą tūkstančių perka padirbtus "bilietus į Vakarus". Šimtai tūkstančių jau išvykusių moldavų finansiškai palaiko likusius šeimos narius. Sociologai įspėja, kad priklausomybė nuo tokios paramos trukdo vystytis asmeninei iniciatyvai.

Studentai, kuriems dėsto K.Grosu, turi vieną tikslą – gauti stipendiją tam, kad galėtų išvažiuoti į Vokietiją mokytis ir gyventi.

"Bet ar jie žino, ką reiškia gyventi Europos šalyje? – retoriškai klausė ji. – Vokietija jiems yra prabangaus gyvenimo simbolis, svajonė, pamatyta per televizorių. Bet juk ir ten reikia dirbti."

Laukia ilgas kelias

Jaunas žurnalistas Marianas tikisi, kad suartėjimas su ES ir vizų režimo supaprastinimas pakeis Moldovą.

"Geresnė ekonomika, švietimas, kultūriniai impulsai, daugiau darbo vietų", – vardijo jis.

Kiti, priešingai, bijo visiško ekonomikos žlugimo.

"Jeigu mūsų gyventojams atsivers sienos, 25–30 metų žmonių karta tiesiog dings iš Moldovos, – būgštavo studentė Natalija. – Atvirai pasakius, aš ir pati pagalvoju apie galimybę išvažiuoti."

ES atstovas Moldovoje Dirkas Schübelis nepuoselėja didelių iliuzijų. Pasak jo, Moldova jau padarė pirmus žingsnius Europos link, bet jos dar laukia ilgas kelias.

"Darbo dar daug – tai ir pasienio kontrolės, ir saugumo klausimai, – paaiškino jis. – Mes padėsime Moldovai nuo 2011 m. sausio 1 d. įvesti biometrinius pasus. Štai tokius klausimus reikia išspręsti, o tik tuomet bus galima galvoti apie vizų režimo supaprastinimą."