Nerti po vandeniu vilioja nepažįstamas pasaulis

Laisvalikiu nardantys klaipėdiečiai gali aptikti ir istorijos lobių

Kai pirmadienį dienraštis „Klaipėda“ pranešė apie Platelių ežero dugne rastą akmenį su jame išrėžtu vandens paukščio ženklu, kilo ne viena diskusija.

Kai kurie abejojo, ar tikrai ant nemažo akmens yra žmogaus rankų iškaltas simbolis. Buvo spėliojančių, kad archeologai, pasitelkę vaizduotę, paukštį įžvelgė gamtos suformuotose akmens linijose. Kiti ironiškai juokavo, kad pritrūkę povandeninio nardymo entuziastų nardymo instruktoriai sugalvojo publikai reklaminį jauką.

Ne visi suprato, kodėl vandenyje, o ne sausumoje atrastas ypatingas mitologinis akmuo. Jų abejones išsklaidė žinia, kad anksčiau Platelių ežeras buvo seklesnis, o toje vietoje, kur aptiktas akmuo, kadaise buvo sala. Be to, atrastojo raižinio autentiškumą, atlikę tyrimus, patvirtino du geologai.

Po vandeniu - lobiai

Vandenų gelmės iš tiesų slepia ne vieną nepažįstamą, neatrastą istorijos lobį.

Tiesa, archeologinėms ekspedicijoms reikia nemažai pinigų ir specialistų, todėl po vandeniu besislepiančios istorinės paslaptys atsiveria lėtai.

Klaipėdos universiteto archeologai daugiau nei porą dešimtmečių tyrinėja Platelių ežero dugną, Kuršių marias ir Baltijos jūrą.

Platelių ežero dugne rastas ne vienas įdomus radinys: didžiulio tilto poliai, akmenys su ženklais, luotai, jų irklai, puodų šukės, peilio geležtė, senoviniai ūkio įrankiai, patrankų sviediniai, sveikas puodyninis krosnies koklis, rogės.

Kiekvienas, išklausęs kursus ir įgijęs naro pažymėjimą, savo akimis gali pamatyti, ką slepia aplink Klaipėdą ar netoli jos tyvuliuojantis vanduo. Nardymo klubai rengia išvykas ir prie garsiausių Platelių ežero radinių, ir prie Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų metu nuskendusių laivų Baltijos jūroje prie Klaipėdos, Šventosios ir Juodkrantės.

Iriasi luotais

Kaip dienraščiui „Klaipėda“ pasakojo Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslinis bendradarbis Klaidas Perminas, Platelių ežere jau daugelį metų kasmet vyksta archeologinės ekspedicijos.

Kasmet po dvi savaites prie ežero palapinėse gyvenantys istorikai, archeologai, narai entuziastai kasdien neria po vandeniu ir tyrinėja ežero dugne besislepiančias paslaptis.

Jie kruopščiai tyrinėja kiekvieną dugno kvadratinį metrą bei žymi savo radinius ir jų vietas.

Taip prieš porą dešimtmečių ežero dugne buvo atrasti trys ąžuoliniai 15 amžiaus luotai.

K.Perminas užpernai surengė kūrybinę stovyklą ir pagal rastus pavyzdžius su specialistų pagalba iš ąžuolo išdrožė tikslias rastųjų luotų kopijas. Šiais luotais dabar naudojasi ekspedicijų nariai.

Anot K.Permino, su luotu nusiirti į kurią nors ežero salą ar nuplaukti 2 kilometrus nuo kranto į tyrinėjamą vietą - daug lengviau ir greičiau. Matyt, mūsų protėviai geriau išmanė kai kuriuos dalykus nei šiuolaikinių baidarių gamintojai.

Reikėjo apeigoms?

Susidomėjimą įžiebęs akmuo su išraižytu vandens paukščiu - ne pirmas Platelių ežero dugne rastas akmuo, ant kurio matyti žmogaus rankomis iškalti simboliai, ženklai ir piešiniai.

Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus kai kuriuos tokius radinius yra aprašęs mokslinėse tyrinėjimų ataskaitose.

Apžiūrint Platelių ežere esančias Pilies salos pakrantes, buvo rasti 4 dideli akmenys, turintys žmogaus rankų apdirbimo žymių. Visi akmenys, ko gero, yra susiję su pagoniška ideologija ir apeigomis, tačiau jų datavimas, interpretacija ir ženklai bei siužetai kol kas lieka neaiškūs.

Prielaidas tikslesnėms interpretacijoms duotų trasologiniai akmenų tyrimai. Jie galėtų būti atliekami užsienio universitetuose ir pagal ant akmenų likusius instrumentų, kalimo ar raižymo pėdsakus galima būtų daugiau sužinoti, kokiais įrankiais ir kokiu laikotarpiu raižinys galėjo būti atliktas.

Išraižė ir žveją

Pirmasis įdomus akmuo rastas gulintis pakrantėje Pilies salos smaigalyje šiaurės vakaruose. Akmuo pailgas, siauresnis viršuje, 1,54x0,78 m dydžio.

Jis buvo rastas nuverstas, tačiau tyrinėtojų dėmesį atkreipė dvi aptašytos akmens plokštumos. Pastačius akmenį, vienoje jo plokštumoje aptiktas labai įdomus piešinys.

Akmenyje matyti iškaltas luoto priekis, jame galbūt žmogaus figūra, vandens paviršiaus linija ir tarsi ungurį ar kokią kitą žuvį primenantis atvaizdas.

Akmens apačioje matyti du trikampiai, pusmėnuliai, apskritimas su uodegėle. Kitoje akmens pusėje yra gludinto paviršiaus plotelis, labai primenantis meškos pėdą.

Mokslininkai mano, kad piešiniui buvo panaudotos ir natūralios tamsaus bazalto dėmės akmens paviršiuje, o šį siužetą jie simboliškai pavadino „Ungurių žveju“.

Rado penio ženklą

Kitas akmuo ežero vandenyje guli per 30 metrų į rytus nuo pirmojo. 2,3x1,8x1,56 m dydžio akmens kraštuose yra beveik vienodos išskalos.

Tyrinėtojų manymu, vienoje išskaloje yra du susijungiantys grioveliai, o viduryje - iškilimas, labai panašus į penį. Žemiau išskalos, atrodo, yra ovalas su uodegėle.

Į ežerą nukreiptoje akmens plokštumoje yra 2 susikertančios linijos, o vienos linijos gale - iškalta rodyklė. Į krantą nukreiptoje plokštumoje yra iškaltas schematiškas piešinys, labai primenantis skrendantį paukštį.

Trečiasis nedaug mažesnis akmuo - nuvirtęs, šonai išskaldyti, vienoje plokštumoje yra giliai iškaltas lenktas griovelis. Ant storgalio pastatyto akmens figūra labai primintų paukščio smailia galva ir iškeltu sparnu figūrą.

Visi rastieji akmenys, greičiausiai yra susiję su pagoniška ideologija ir apeigomis.

Kaip V.Žulkus pažymi savo atskaitoje, pasikartojantis apskritimo su uodegėle ženklas kituose Platelių ežere ir salose rastuose akmenyse rodo, jog tam tikri ženklai nėra atsitiktiniai.

Mitologinę akmenų reikšmę liudija ir jų stovėjimo vietos, patogios stebėti Saulės patekėjimą ir laidą tam tikrais metų laikais. Tačiau išsamesniems radinių tyrimams ir jų aiškinimui dar prireiks laiko.

Traukia tiltas

Platelių ežere tarp Pilies salos ir Šventorkalnio pusiasalio po vandeniu esama ir senovinio tilto liekanų.

Ežero dumble rasti ąžuoliniai didžiulio tilto poliai. Polių ir dugne gulinčių detalių fiksacija parodė, jog tiltas galėjo būti apie 7 metrų pločio.

Ežero dugno radiniai rodo, kad tiltas buvo statomas greičiausiai žiemos metu, nuo ledo. Tiltas, matyt, nebus stovėjęs ilgą laiką, nes aplink jį rasta palyginti mažai radinių. Nustatyta, kad tiltas statytas ir naudotas XV-XVI amžiais.

Viduramžių tiltus bendros Lietuvos ir Lenkijos povandenininkų ekspedicijos aptiko ir Galvės ežere Trakuose, Asvejos ir Zaraso ežeruose.

Laivuose - istorija

Ne mažiau paslapčių istorikams ir nardymo mėgėjams žada ir Baltijos jūra.

Jūroje po vandeniu galima aptikti ne vieną įvairiais laikotarpiais nuskendusį ar karo metu subombarduotą laivą.

Kaip dienraščiui pasakojo K.Perminas, pirmą kartą pamatyti nuskendusį laivą - neužmirštamas patyrimas.

„Paneri, plauki ir staiga iš niekur prieš tave iškyla didžiulė siena. Pakyli aukštyn ir supranti, kad stovi didžiulio laivo denyje. Gali vaikščioti, liesti, fotografuoti, įsivaizduoti, kaip jis atrodė anksčiau. Dumblas ir kriauklės negali paslėpti laivo kontūrų ir dydžio. Tokių gigantiškų skenduolių apžiūra - ne tik smalsumo patenkinimas, bet ir galimybė daug daugiau sužinoti apie Klaipėdos istoriją“, - sakė jis.

Randa skenduolius

Prieš dvejus metus mokslinių tyrimų metu Baltijos jūroje netoli Juodkrantės aptikti trys laivai skenduoliai.

Lenkijos Ščecino jūreivystės universiteto mokslinio mokomojo laivo „Navigator XXI“ įgula, kartu su Lietuvos kolegomis tyrinėjusi Baltijos jūros dugną modernia įranga, išžvalgė daugiau nei 400 kvadratinių kilometrų jūros dugno.

Po vandeniu aptikta nemažai įdomių objektų, mokslininkai rado tris nuskendusius laivus. Vienas jų - maždaug 100 metrų ilgio ir apie 20 metrų aukščio.

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto darbuotojai tiksliai nustatė skenduolių vietas, užrašė koordinates ir nupiešė juos prietaisais.

Šie povandeniniai objektai traukia ne vieną nardantį turistą.

Tyrinėja mažai

Povandeninė archeologija Lietuvoje perspektyvi - skaidresni ežerai ir Baltijos jūros pakrantė tyrinėti mažai.

Istoriniuose šaltiniuose randama žinių apie viduramžių tiltus ir neaiškios paskirties polius ežerų dugnuose. Atsitiktinai randama paskendusių luotų ir laivų liekanų. Lietuvoje taip pat žinomas laidojimo į vandenį XIII-XIV a. paprotys.

2000-aisiais Klaipėdos universiteto archeologų povandenininkų grupė tyrinėjo XVII-XVIII a. prie Šventosios uosto jūroje nuskendusio laivo liekanas.

Baltijos jūroje po sąnašų sluoksniu yra atsidūrę ir dideli žemės plotai, kur akmens ir bronzos amžiais gyveno žmonės.

Prieš penkerius metus jūroje prie Klaipėdos, apie 3 km nuo kranto, 27 m gylyje, kartu su Stokholmo karališkojo technologijos instituto ekspediciniu laivu „Altair“, buvo aptiktos ir reliktinio miško liekanos.

Pastaraisiais metais mokslininkai kasmet surengia po 2-4 povandenines ekspedicijas, kurių metu atverčiami vis nauji šalies istorijos puslapiai.

Nardyti - nesunku

Tačiau po vandeniu pasislėpę istorijos lobiai - prienami ne vien mokslininkams ir archeologams. Išmokti nardyti nesudėtinga ir ne itin brangu. Klaipėdoje veikia net keli nardymo klubai, juose dirba profesionaliausi nardymo instruktoriai, nuolat organizuojamos įvairiausios išvykos.

Kaip dienraščiui teigė nardymo klubo „Orka“ vadovas Andrejus Davidovičius, kasmet norinčių išbandyti povandeninį nardymą daugėja.

Baigti nardymo kursus ir tapti patyrusiu naru - nesudėtinga. Tam tereikia skirti truputį laiko ir pinigų. Kursai, kurių metu įgyjamas ir naro pažymėjimas, priklausomai nuo sudėtingumo kainuoja nuo 400 iki 1500 litų. Nepatyrę, bet labai smalsūs klaipėdiečiai pradžiai gali atlikti bandomąjį nėrimą su akvalangu kartu su instruktoriumi. Tokiu būdu galima pamatyti visus Platelių ežero dugne esančius mitologinius akmenis, kitus objektus.

Be to, kiekvienas entuziastas gali tapti ir kurio nors iš povandeninių nardymo klubų nariu ir prisidėti prie Platelių ežero ar Baltijos jūros povandeninių tyrinėjimų.