Nepasitenkinimą prezidente brazilai rodo ir daužydami puodus bei keptuves

Prieš kelis mėnesius visoje šalyje brazilai, išėję į balkonus ar atsidarę langus, daužė keptuves ir puodus reikšdami nepasitenkinimą šalies prezidente Dilma Rousseff . O ji tuo metu per televiziją tvirtino daranti viską, kad išnarpliotų korupcijos tinklus šalyje. Protestai Brazilijoje jau senokai tapo įprastu reiškiniu ir antrą gruodžio savaitę daugelyje miestų vyko protestai prieš vos 8 proc. gyventojų palaikymą turinčios prezidentės neatsakingus veiksmus biudžeto klausimais per jos antrąją kadenciją

Analitikai tvirtina, kad Brazilija dabar įklimpo ne tik į ekonomikos, bet ir politinę krizę, o šie du nuosmukiai, veikdami vienas kitą, tempia šalį dar giliau į dugną. Nuolatos blogėjantys bendrojo vidaus produkto rodikliai prisideda prie augančio spaudimo rekordiškai nepopuliariai prezidentei D. Rousseff.

Ji neseniai išvengė apkaltos dėl jau minėtų teisiškai nepagrįstų jos veiksmų, susijusių su biudžetu, o šalies asamblėja, kurioje per paskutinius rinkimus ji prarado paramą, nepritaria prezidentės teikiamoms taupymo reformoms, kuriomis D. Rousseff tikisi pristabdyti domino efektą primenančią ekonomiką.

Tačiau prezidentė nėra vienintelė brazilų nemėgstama politikė. Daugiau nei metus tebesitęsiantis „Petrobras“ korupcijos skandalas į viešumą iškėlė beveik 50 gerai žinomų politikų ir verslo pasaulio pavardžių. Šis skandalas, sukrėtęs iš dalies valstybinę naftos gavybos įmonę ir didžiausią bendrovę Lotynų Amerikoje apskritai, taip pat nemažai prisidėjo prie ekonomikos krizės, kurią daugelis ekspertų laiko didžiausia nuo 1930 m.

Analitikai perspėja, kad šalis jau žengia į visišką depresiją, apimančią visus šalies ūkio sektorius ir kasdienį žmonių gyvenimą. Verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai žemiausi per istoriją. Per D. Rousseff kadenciją nuo 2011 m. šalies valiuta realas nuvertėjo 60 proc.

Ir tai vienas iš nedaugelio reiškinių, kai analitikai dar sugeba įžvelgti ir teigiamų pusių, mat tikimasi, kad, nuvertėjus realui, padidės turizmas. Tačiau vargu ar vien jis ir pastaruoju metu šiek tiek padidėjęs geležies eksportas pajėgtų ištempti Brazilijos ekonomiką į šviesą.

Po mažiau nei 8 mėnesių Rio de Žaneire prasidės vasaros olimpinės žaidynės. Organizatoriai tvirtina, kad nestabili ekonomika ir politinė padėtis neturėtų sukelti nesklandumų ruošiantis, o šalies gyventojai vis dar remia žaidynių idėją.

Vis dėlto organizatoriai pripažįsta, kad, žaidynių biudžetą apkarpius daugiau nei 0,5 mlrd. dolerių, jau planuojama sumažinti maitinimo, kelionių paslaugas oficialiems svečiams, o bevielis internetas nemokamas bus tik mažai grupei dalyvių. Rio de Žaneiras olimpiados sostine buvo išrinktas 2009 m., kai Brazilijos ekonomika buvo dar ant bangos. Šiuo metu tie laikai brazilams atrodo kaip aukso amžius.