Pasaulio žvilgsniai šį antradienį buvo nukreipti į tolimą Himalajų regioną – Tibetą. Tibetiečiai tą dieną minėjo liūdną sukaktį – 50-ąsias nepavykusio sukilimo prieš Kinijos valdžią metines. Anuomet išsikovoti laisvę pamėginusių tibetiečių maištas buvo žiauriai nuslopintas. Žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Demonstracijos, surengtos šiai datai paminėti, pernai nusinešė daugiau kaip 200 žmonių gyvybę. Nenuostabu, kad naujienų agentūros, politikai, žmogaus teisių gynėjai kovo 10 d. neramiai laukė žinių iš šio kalnų krašto. Tačiau jų nebuvo. Nėra ir dabar.

Niekas nežino, kas darosi šios didžiulės Kinijos autonomijos sostinėje Lasoje. Ne kažin kokios naujienos pasiekia pasaulį ir iš kitų Vakarų Europai plotu prilygstančio regiono miestų. Priežastis paprasta – tuo pasirūpino centrinė Kinijos valdžia. Visiška informacijos blokada: tibetiečiai šiomis dienomis neturi nei mobiliojo, nei interneto ryšio su pasauliu.

Žurnalistai taip pat negali nušviesti padėties regione. Jie tiesiog neįleidžiami, kaip ir užsienio turistai, kurie iš Tibeto buvo išprašyti dar prieš kelias savaites.

Gausios saugumo pajėgos

Kas darosi šioje kalnų autonomijoje, kurios didžioji teritorijos dalis yra maždaug 4 tūkst. m virš jūros lygio, vis dėlto galima įsivaizduoti iš naujienų nuotrupų, kurios šiaip ne taip įveikia Kinijos informacijos blokadą.

Pastarosiomis savaitėmis Kinijos policijos pajėgos apsupo daugumą Tibeto vienuolynų. Baimindamiesi represijų vienuoliai slėpė Tibeto dvasinio lyderio Jo Šventenybės Dalai Lamos, kuris paliko šalį prieš 50 metų, nuotraukas.

Kaip pasakojo vieno Tibete esančio viešbučio darbuotojas, šalia vienuolynų būdintys policininkai tikrina ir paprastų praeivių dokumentus. "Su savimi dabar būtina turėti pasą", – sakė jis. Studentams ir vienuoliams, kaip teigė liudininkai, buvo liepta likti namuose iki šio sekmadienio.

Sustiprintas saugumas ir su Tibetu besiribojančiose provincijose. Kinijos pareigūnai pasirengė iš karto numalšinti bet kokius žmonių nepasitenkinimo protrūkius. Tai patvirtina ir televizijų rodyti reportažai, kuriuose matyti juodomis uniformomis vilkintys riaušių policijos būriai, žingsniuojantys Kinijos provincijų miestų gatvėmis. Kiekvienas toks būrys, kaip pranešama, smarkiai sustiprintas. Anksčiau viename policijos padalinyje buvo 6 žmonės, o dabar – apie 30. "Palaikyti tvarką" pasirengę ir snaiperiai. Jų šiomis dienomis buvo matyti ant namų stogų miestuose, kurie ribojasi su Tibetu.

Vienas iš Lasos kuriam laikui išvykęs vyras pasakojo, kad panaši padėtis ir Tibeto sostinėje. "Padėtis ganėtinai įtempta, – sakė jis. – Tačiau negaliu pasakyti, kad policijos yra daugiau negu buvo pernai per olimpines žaidynes. Tada apskritai kiekvienas kelias buvo uždarytas."

Kinai perrašė istoriją

Tikėtina, kad įtampa neatslūgs iki pat kovo pabaigos. Mat kovo 28-ąją Kinijos valdžia nusprendė paskelbti švente.

"1959 m. kovo 28 d. Tibeto baudžiauninkai ir vergai, kurie sudarė daugiau nei 90 proc. regiono gyventojų, buvo išlaisvinti centrinei vyriausybei sužlugdžius ginkluotą sukilimą, kurį surengė Dalai Lama ir jo šalinininkai", – naują oficialią istorijos įvykių traktuotę paskelbė valstybinė agentūra "Xinhua". Už tokią istorijos versiją vienbalsiai pasisakė Kinijos parlamento deputatai.

"Tai tiesiog pasityčiojimas iš 86 tūkst. tibetiečių, kurie žuvo per 1959 m. sukilimą", – taip Kinijos parlamento nutarimą vertina daugelis Tibeto laisvę palaikančių judėjimų narių. Taigi natūralu, kad naujosios šventės iškilmės gali pakurstyti žmonių pyktį ir išprovokuoti riaušes.

Būtent to baiminasi kiekvieną tibetiečio gyvybę norintis išsaugoti Dalai Lama, kurio pabėgimą iš šalies nutarė švęsti kinai. Jis perspėjo, kad šiomis dienomis Kinijos valdžia mėgins ieškoti preteksto susidoroti su žmonėmis.

Kalbėdamas 50-ųjų sukilimo metinių proga, Jo Šventenybė pabrėžė, kad dėl kinų okupacijos Tibeto gyventojai jau išgyveno tikrą pragarą. Tačiau dvasinis lyderis dar tikisi, kad Pekinas susiprotės ir pradės derybas, kurios kinams ir tibetiečiams padėtų rasti kompromisą.

Piketas prie ambasados

Tibetiečiai sulaukia vis didesnio kitų tautų palaikymo. Solidarumą su pavergta tauta išreiškė ir lietuviai. Antradienį prie Kinijos ambasados Vilniuje atėjusius protestuoti Tibeto vienuolius atlydėjo negausus būrys Lietuvos piliečių, panorusių priminti, kad ir Lietuva išsivadavo iš okupacijos vos prieš du dešimtmečius. Panaši patirtis, piketuotojų nuomone, įpareigoja palaikyti ir kitas priespaudą jaučiančias tautas.

Plakatus su užrašais "Laisvė Tibetui" laikantys piketuotojai vylėsi, kad pasaulis atkreips dėmesį į tai, kad Kinija pažeidžia žmogaus teises Tibete. Pikete dalyvavęs Vilniaus universiteto dėstytojas Vytis Vidūnas paaiškino, kad reikalaujama ne visiškos Tibeto nepriklausomybės, bet platesnės autonomijos, kaip to nori Dalai Lama.

"Tibetiečių vaikai turi teisę gauti išsilavinimą gimtąja kalba. Dabar, norint gauti išsilavinimą, jie priversti bėgti iš šalies per kalnus į Indiją", – apie padėtį regione kalbėjo vyras. Tebepersekiojami ir Tibeto vienuoliai.

Palaikyti tibetiečių troškimo gyventi laisvai į piketą taip pat atėjo Nepriklausomybės Akto signatarė ir žinoma visuomenininkė Romualda Hofertienė. Paklausta, ar piketuotojai tikisi sulaukti atstovo iš Kinijos ambasados, ji atsakė: "Nėra buvę, kad kas nors kada nors iš ten būtų išėjęs pasikalbėti."

Anot R.Hofertienės, Tibeto laisvės rėmėjams niekad nepavykdavo įteikti Kinijos atstovams jokių peticijų. Jos tiesiog nepriimamos.

Prieš 50 metų

Pasaulio stogu vadinamas Tibetas buvo okupuotas Kinijos 1950-aisiais. Po metų Tibeto delegacija Kinijoje buvo priversta pasirašyti 17 punktų susitarimą "Dėl priemonių taikiam Tibeto išlaisvinimui".

Pagal šią sutartį Kinija įgijo teisę įvesti kariuomenę į Tibetą ir tvarkyti buvusios nepriklausomos valstybės užsienio politikos reikalus. Pompastiškai buvo pabrėžta, kad Tibetas sugrįžo į motinos Kinijos glėbį ir kad Kinijos liaudies armija pasiryžusi išlaisvinti regioną iš buržuazinės Dalai Lamos klikos pančių.

Per kitus devynerius metus Kinija įvykdė "kultūrinę" revoliuciją. Vykstant "demokratinėms" reformoms buvo uždaryti beveik visi vienuolynai, vienuoliai ir lamos smerkiami, žmonės verčiami burtis į kolektyvinius ūkius.

Tibetiečiai tyliai kentėjo iki pat 1959 m.

Paskutinis žmonių kantrybės taurę perpildytas lašas buvo kinų mėginimas pagrobti Dalai Lamą. Jis buvo pakviestas į kinų organizuotą renginį be asmens sargybinių. Lasoje pasklidus gandams, kad jį rengiamasi pagrobti, prie Tibeto vadovo rezidencijos susirinko pasipiktinę žmonės. Prasidėjo demonstracijos, kurios virto ginkluotu pasipriešinimu.

Dalai Lama persirengęs kareiviu per kalnus pabėgo į Indiją. Nuo to laiko jo vyriausybė siekia taikiai išspręsti Tibeto laisvės problemą.