Holokaustą neigęs britų istorikas nuteistas kalėti trejus metus

Britų istorikui Devidui Irvingui, Austrijoje nuteistam kalėti trejus metus už holokausto neigimą, Vakarų Europos spauda vakar skyrė ne ką mažesnį dėmesį, negu nesibaigiančiam pranašo Mahometo karikatūrų skandalui.

Dauguma laikraščių pažymėjo, jog prieš nuosprendžio paskelbimą istorikas prisipažino klydęs, kai prieš 17 metų neigė žydų genocidą.

Turėjo pasirinkimą

D.Irvingas turėjo pasirinkimą, rašo Berlyno laikraštis “Die Tageszeitung”. “Jis galėjo tapti nemirtingu tarptautinio neonacizmo kankiniu, jeigu būtų gynęs ankstesnę savo nuomonę arba galėjo prašyti mažiausios bausmės, prieš tai išreiškęs apgailestavimą dėl ankstesnių savo teiginių”, - teigia laikraštis.

“Galbūt jis paprasčiausiai norėjo kuo greičiau ištrūkti iš Austrijos kalėjimo, o gal pajuto galimybę susigrąžinti beveik prarastą istoriko profesionalo reputaciją, - pažymi “Die Tageszeitung”. - Kad ir kokiais motyvais vadovavosi D.Irvingas, jo elgesys teisme tapo grandiozinėmis mito apie “Osvencimo melą” laidotuvėmis”.

Švedijos laikraštis “Siudsvenska Dagbladet” spėlioja, kodėl D.Irvingas pakeitė savo nuomonę. “Galbūt taip jis norėjo paveikti teismą”, - mano laikraštis. “Bet jo veiklos paskelbimas nusikalstama reiškia viena: jeigu jis apgailestauja dėl savo ankstesnių teiginių, tai reiškia, kad neonaciai visame pasaulyje neteko svarbaus ideologo”, - nurodo Švedijos laikraštis.

Kartu leidinys mano, kad apkaltinamasis nuosprendis, paskelbtas britų istorikui, dar nereiškia, jog bausmė bus gera pamoka kitiems. “Nerimą keliančios pažiūros tikriausiai išliks, o istorijos klastojimas toliau klestės”, - perspėja “Siudsvenska Dagbladet”.

Didžiulis susidomėjimas

Prancūzijos laikraštis “Le Mond” rašo apie priežastis “didžiulio susidomėjimo”, kurį sukėlė D.Irvingo teismas. 2005 metais Didžiojoje Britanijoje labai pagausėjo išpuolių prieš žydus; kai kurie Britų muziejaus atstovai pernai boikotavo holokausto aukų dienos paminėjimą; įnirtingas ginčas kilo po to, kai vienas Mančesterio muziejų dalį savo patalpų atidavė ekspozicijai, skirtai žydų naikinimui. Visa tai liudija, kad britų salose atgimsta antisemitizmas, teigia “Le Mond”.

Laikraščio nuomone, dar vienu tokio reiškinio požymiu tapo britų reakcija į pranašo Mahometo karikatūras, kuri liudija, kad “tarp Britanijos musulmonų išliko antisemitinės nuotaikos”.

Turi savo tabu

Įdomų požiūrį į D.Irvingo teismą išdėsto Prahos laikraštis “Mlada fronta dnes”. “Britų istoriko teismas aiškiai parodė, kad Europa turi savo tabu. Tik atrodo, kad egzistuoja skirtumas tarp įniršusių musulmonų protestų ir teismo Austrijoje”, - rašo Prahos laikraštis ir priduria, jog “tam tikrų minčių negalima dėstyti garsiai” tiek musulmonų pasaulyje, tiek Vakarų šalyse.

D.Irvingo ankstesnius teiginius dėl holokausto laikraštis vertina kritiškai, vadindamas juos “prasto lygio, labai įžeidžiančiais nacizmo aukas”. “Dėl tų teiginių jis nusipelno visiškos paniekos, bet jo teisti vis dėlto nereikėjo. Europos valstybės privalo atsikratyti holokaustui skirtų tabu, o musulmonai turi liautis neapkentę tų, kurie linksmai vaizduoja jų pranašą”, - teigia “Mlada fronta dnes”.

Atgaila įspūdžio nepadarė

Žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad britų istorikas teisme netikėtai prisipažino klydęs, kai neigė holokaustą. “Aš tai pasakiau tuomet, remdamasis tuometinėmis savo žiniomis, tačiau 1991 metais susidūręs su nacių nusikaltėlio Eichmano dokumentais, lioviausi taip kalbėjęs ir daugiau to nesakyčiau”, - sakė D.Irvingas. Naciai tikrai išžudė milijonus žydų, patvirtino jis.

Tačiau atrodo, kad D.Irvingo kalba nepadarė didelio įspūdžio valstybės kaltintojui, kuris pavadino D.Irvingą ekstremistų istorijos klastotoju, kurį jie perrengė kankiniu.

“Devidas Irvingas, kurį šiandien girdėjau teisme, nėra tas Devidas Irvingas, su kuriuo susipažinau, rengdamasis šiai bylai”, - šiuos kaltintojo žodžius citavo agentūra “Reuters”.

67 metų D.Irvingui pagal Austrijos įstatymus, kuriuose numatyta baudžiamoji atsakomybė nacionalsocialistų vykdytą genocidą ar kitus nacionalsocialistų nusikaltimus žmoniškumui neigiantiems asmenims, grėsė kalėjimo iki 10 metų bausmė.

D.Irvingas buvo areštuotas lapkritį, per įprastą patikrinimą viename greitkelyje Austrijoje, pagal 1989 metais Vienos teismo išduotą orderį.

Jis kaltintas tuo, jog 1989 metais per susitikimus Austrijoje neigė, kad nacių koncentracijos stovyklose veikė dujų kameros. D.Irvingas taip pat esą sakė, kad Krištolinės nakties žydų pogromas 1938-ųjų lapkritį buvo ne nacių, o smogikais persirengusių “nežinomų” žmonių darbas ir kad Hitleris iš tikrųjų gynė žydus.