Vokietijoje susirūpinta kraštutinių dešiniųjų įtakos stiprėjimu

Drezdeno bombardavimo 60-ųjų metinių minėjimas paliudijo, kad toli gražu ne visi vokiečiai prisiima kaltę už Antrojo pasaulinio karo baisumus. Vokietijos kraštutiniai dešinieji, kaltindami Antihitlerinei koalicijai priklausiusias valstybes kariniais nusikaltimais, kelia sumaištį žmonių protuose.

Stiprėjanti tendencija kelia didelį Vokietijos valdžios susirūpinimą. Jis atsispindi šios šalies spaudos puslapiuose.

Paminėjo miesto sunaikinimo metines

Vasario 13-ąją sukako 60 metų nuo tos dienos, kai amerikiečių ir britų aviacija nuo žemės paviršiaus iš esmės nušlavė vieną gražiausių Vokietijos miestų - Drezdeną.

Šis Antrojo pasaulinio karo epizodas - vienas nemaloniausių JAV ir Didžiajai Britanijai.

Politikai ir diplomatai dabar mėgina gydyti istorines žaizdas. Vasario 13-ąją Drezdeno Heidės kapinėse vyko oficiali aukų pagerbimo ceremonija. Joje dalyvavo Didžiosios Britanijos, JAV ir Prancūzijos ambasadoriai, taip pat visų Saksonijos parlamento frakcijų atstovai. Federalinis kancleris Gerhardas Šrioderis pareiškė savo liūdesį ir pasmerkė dešiniųjų ekstremistų mėginimus savaip interpretuoti istoriją.

Per antskrydžius žuvo apie 35 tūkst. žmonių. Heidės kapinėse palaidota apie 20 tūkst. aukų.

Aukų paminėjimo ceremonijas kiekvienais metais temdo dešinieji ekstremistai. Neonaciai šią dieną smerkia “sąjungininkų karo nusikaltimus”, nematydami Vokietijos kaltės dėl Antrojo pasaulinio karo. Ne išimtis buvo ir praėjęs savaitgalis. Todėl Drezdene budėjo sustiprintos policijos pajėgos. Miesto centre buvo susirinkę apie 5 tūkst. dešiniųjų ekstremistų, kurie šį kartą buvo itin agresyvūs.

Bombardavimą lygina su holokaustu

Vokietijos laikraštis “Rheinische Merkur” nurodo, kad dešinieji radikalai tik visai neseniai pradėjo Drezdeno tragediją priešpastatyti holokaustui. Tai atsitiko, kai buvo minimos Aušvico (Osvencimo) išvadavimo 60-osios metinės. “Kaip tik tada demagogai iš dešiniųjų stovyklos pasidarė sau reklamą, kai rėžė tariamai patriotines kalbas Saksonijos parlamente”, - pažymi laikraštis.

Kai kurie krikščionys demokratai toms kalboms savotiškai pareiškė paramą, kai tikino, kad Nacionaldemokratų partijos (NDP) sėkmę nulėmė klaidinga vyriausybės politika užimtumo srityje. Tačiau būti bedarbiu dar nereiškia būti dešiniuoju radikalu. Tai, kad vokiečiai masiškai žuvo nuo bombardavimų karo metu - taikių gyventojų aukų skaičius Vokietijoje siekė 660 tūkstančių - nė kiek nesumažina pačios vokiečių tautos kaltės dėl sukelto karo, nurodo “Rheinische Merkur”.

Atidarė Pandoros skrynią

Kaip tik vokiečiai atidarė Pandoros skrynią - juk Vokietija paskelbė karą visiems. Ir ji gavo, ko nusipelnė: Hamburgas, Ruro sritis, Kelnas, Drezdenas buvo visiškai sugriauti. Tuoj po Drezdeno sunaikinimo buvo daug spekuliacijų ideologiniais tikslais, šių spekuliacijų griebėsi tiek naciai, tiek vėliau Sovietų Sąjunga ir jos marionetė - Vokietijos Demokratinė Respublika, rašo “Rheinische Merkur” ir tęsia mintį: “Taip atsirado sąvoka, kuria dabar spekuliuoja dešinieji radikalai, - anglų ir amerikiečių gangsteriai”. Tačiau taikūs gyventojai, tapę Drezdeno bombardavimų aukomis, neturi tapti įrankiu dešiniųjų radikalų rankose. Jie gyvi savo giminių, draugų, pažįstamų atmintyje. Norint apraudoti praeitį, nebūtinai reikia būti auka, bet nelaimė padeda žmonėms vienytis. Šiandien turime istorinį šansą tai suvokti”.

Savaitraštis “Zeit” svarsto, kodėl stiprėja neonacių pozicijos ir svarsto metodus, kaip su šia bauginančia tendencija kovoti.

“Iki šiol kovoti su neonaciais nebuvo sunku. Pakakdavo jiems patekti į kokios nors žemės parlamentą, kai pradėdavo veikti visuomenės pasipiktinimo mechanizmas. Po to neonaciai paprasčiausiai būdavo ignoruojami arba būdavo laukiama, kol jie demaskuos vieni kitus. Šis metodas turėjo vieną privalumą: jis neduodavo galimybės neonaciams dirbtinai stiprinti savo pozicijas, mėgaujantis visuomenės įtūžiu”, - rašo “Zeit”.

Toliau savaitraštis nurodo: “Tik gaila, kad šis kovos su kraštutiniais dešiniaisiais metodas dabar visai neveikia. Mat naciai Saksonijoje nesilaiko žaidimo taisyklių: užuot kovęsi vieni su kitais, jie veikia išvien ir racionaliai. Iki šiol buvo galima tikėtis, kad jų ideologijoje egzistuojanti negatyvi energija atsisuks prieš juos pačius. Dabar tenka pripažinti, kad net beprotiškos ideologijos atstovai sugeba vykdyti nuoseklią politiką. Ir tai kelia susirūpinimą”.

Skandalas parlamente

Sausį Vokietiją šokiravo NDP atstovai Saksonijos parlamente, kai 12 jo narių - neonacių - atsisakė tylos minute pagerbti holokausto aukų atminimą. Tai atsitiko sausio viduryje, kai buvo minimos Aušvico konclagerio išvadavimo 60-osios metinės.

Praėjus savaitei po šio skandalo, vienas NDP atstovų, kalbėdamas Saksonijos parlamente, Drezdeno bombardavimą pavadino “bombų holokaustu”.

Po šių incidentų Vokietijoje vis garsiau skamba balsai, raginantys NDP uždrausti. Buvęs Konstitucijos apsaugos žinybos vadovas Peteris Frišas interviu radijo stočiai “Deutschlandfunk” pareiškė: “Valstybė, kurios vardu kalba vyriausybė, turi pademonstruoti, jog dauguma piliečių nenusiteikę taikstytis su tokiais pareiškimais, kurie pastaruoju metu nuaidėjo Saksonijos parlamente”.

P.Frišas ragino politikus imtis iniciatyvos, kad NDP būtų uždrausta. Jo nuomone, kito kelio nėra.