Keturių buvusių SSRS respublikų lyderiai mėgins pasitraukti iš Maskvos įtakos orbitos

Šiandien Kišiniove vyksiantį buvusių sovietinių respublikų susivienijimo - GUUAM - aukščiausiojo lygio susitikimą Maskva stebi itin atidžiai.

Susivienijimo, kuriam priklauso Gruzija, Ukraina, Uzbekistanas, Azerbaidžanas ir Moldova, suaktyvėjimą apžvalgininkai traktuoja kaip šių šalių mėginimą pasitraukti iš Rusijos įtakos orbitos.

Tuo tarpu Maskvos pareigūnai susitikimą Kišiniove vertina kaip Amerikos inspiruotą suokalbį, kuriuo siekiama dar labiau izoliuoti Rusiją.

“Kuratoriai”

Rusijos atstovams labai nepatinka tai, kad į susitikimą Kišiniove taip pat atvyks Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Vengrijos ir Bulgarijos prezidentai, kurie, interneto svetainės “Rosbalt.Ru” nuomone, yra “būsimųjų revoliucionierių kuratoriai”.

Ši svetainė teigia, kad “Moldovos sostinėje bus sudarytas vieningas antirusiškas frontas, įgysiantis aiškią organizacinę struktūrą”.

Pasak “Rosbalt.Ru”, “šio fronto iniciatoriai mano, kad Maskvos įtaka buvusioje sovietinėje erdvėje liko praeityje”.

Atsvara NVS

GUUAM, kuri 1997 metais sumanyta kaip atsvara Maskvos dominuojamai NVS, veikloje pastaruoju faktiškai nedalyvauja tik Uzbekistanas, kurio prezidentas Islamas Karimovas, atrodo, dar nepasirengęs atsisveikinant pamojuoti Kremliui.

Kitų keturių buvusių SSRS respublikų lyderiai, mėginantys suartėti su Vakarais ir ištrūkti iš Maskvos įtakos zonos, susirinks Kišiniove, kad suaktyvintų GUUAM darbą.

Tai daryti numatyta po taikių revoliucijų Ukrainoje ir Gruzijoje, kuriose į valdžią atėjo provakarietiškai nusiteikę lyderiai, taip pat padidėjus trinčiai tarp Moldovos ir Rusijos.

“GUUAM turi tapti ne tik šalių dalyvių ekonominių ryšių konsolidavimo priemone, bet ir padėti įgyvendinti jų interesus bei stiprinti įvaizdį tarptautinėje arenoje”, - citavo Moldovos prezidentą Vladimirą Voroniną agentūra Reuters.

Moldovos lyderio samprotavimai apie GUUAM tikslus ir uždavinius - gana aptakūs. Kur kas aiškiau negu jis šiomis dienomis kalbėjo jo kolega iš Gruzijos.

Dar viena kandidatė

Apie ką šiandien bus kalbama Kišiniove, kur V.Voroninas priims Ukrainos, Gruzijos ir Azerbaidžano lyderius - Viktorą Juščenką, Michailą Saakašvilį ir Ilhamą Alijevą, galima spręsti iš Gruzijos prezidento pareiškimo, kurį jis padarė aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse: “Smogėme skaudžius smūgius demokratijos priešams Ukrainoje ir Kirgizijoje. Dabar valstybių, prie kurių priartėjo revoliucinės nuotaikos, sąraše yra dar viena valstybė, į kurios duris beldžiasi demokratija. Šios šalies pavadinimą paskelbsime Kišiniove”.

Britų BBC mano, kad M.Saakašvilis turėjo galvoje Baltarusiją, kurią JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais šiomis dienomis dar kartą pavadino “paskutiniąja diktatūra Europoje” ir paragino tarptautinę bendruomenę dėti pastangas, kad ši slavų šalis taptų demokratine valstybe.

Maskva ir Minskas į šiuos žodžius reagavo itin irzliai, pavadindami tai kišimusi į Baltarusijos vidaus reikalus.

Politologas gąsdino publiką

Kremliui artimas politologas, NVS instituto Ukrainos skyriaus vedėjas Kirilas Frolovas interviu “Rosbalt.Ru” korespondentui publiką gąsdino, kad “naujieji revoliucionieriai po susitikimo Kišiniove dar labiau suaktyvės”. “Jie planuoja Rusijos nugalėtojų suvažiavimą. Tie tariamieji nugalėtojai privalės toliau vykdyti JAV parengtą planą, pagal kurį amerikiečiai sieks visiškai užvaldyti Kaspijos naftą, o aplink Rusiją sudaryti sanitarinį kordoną, nuo Baltijos jūros besidriekiantį Juodosios jūros link.

Į šį kordoną turi būti įtraukta Baltarusija ir Kazachstanas. Kaip tik šiose šalyse pirmiausiai turi kilti vadinamosios revoliucijos, kurias Baltarusijos prezidentas pavadino banditizmu”.

BBC savo komentare, skirtame susitikimui Kišiniove, pažymėjo, jog “Kremlius vis dar gyvena kreivų veidrodžių karalystėje; jam visur vaidenasi tik sąmokslai ir intrigos, net ten, kur žmonės nenori taikstytis su diktatūra, begėdiškai pažeidinėjančia jų teises”.