Prieš daugiau kaip pusę amžiaus įkurtas Aljansas susiduria su nelauktais iššūkiais

“Šaltojo” karo pabaigos simboliu laikomas Berlyno sienos nugriovimas 1989 metų lapkričio 9-ąją. Tai atsitiko praėjus keturiems dešimtmečiams po Šiaurės Atlanto gynybos organizacijos - NATO įkūrimo. Šis demokratinių valstybių Aljansas 1949 metais susibūrė tam, kad būtų sutramdyta agresyvi Sovietų Sąjunga, mėginusi pasauliui primesti komunistinę sistemą.

Žlugus SSRS, atrodė, kad NATO jau suvaidino savo vaidmenį. Bet pasaulis, taip pat ir Aljansas, susidūrė su naujais nelauktais iššūkiais.

Europos žemėlapis neatpažįstamai pasikeitė

Kaip neatpažįstamai nuo 1949-ųjų pasikeitė Europos žemėlapis, liudija prisijungimas prie Aljanso septynių naujų valstybių, kurių dauguma dar visai neseniai buvo Kremliaus įtakos zonoje, akcentuoja laikraštis “Nederlands Dagblad”.

“Trys iš naujų narių buvo netgi Sovietų Sąjungos dalimi. Todėl galima suprasti, kodėl praėjusią savaitę Maskvoje nestigo ne tik sunkių atodūsių, bet ir grasinimų”, - rašė laikraštis, pažymėdamas: “Dar visai neseniai sunku buvo įsivaizduoti, kad Baltijos šalių padangę raižys NATO naikintuvai, simboliškai demonstruodami, jog Aljanso ribos smarkiai pasistūmėjo Rytų kryptimi”.

Po dar vieno plėtros etapo NATO Europoje apima didžiulę ištisą teritoriją - nuo Norvegijos šiaurėje iki Turkijos pietuose, konstatuoja “Nederlands Dagblad”.

“Tai - didžiulis žingsnis ilgai siekto Aljanso tikslo - Europos be skiriamųjų sienų - link. Europos, ne tik laisvos nuo karo, bet ir laisvos nuo baimės”, - praėjusią savaitę agentūros Reuters korespondentui Briuselyje sakė NATO vadovas Japas de Hopas Scheferis.

Reikšmingiausias etapas

Pastarasis NATO plėtros etapas - pats reikšmingiausias, nes prie jo prisijungė iš karto septynios valstybės, to praeityje nebuvo.

1952 metais Aljanso narėmis tapo Graikija ir Turkija, 1955-aisiais atėjo Vakarų Vokietijos eilė. 1982 metais NATO nare tapo Ispanija, išsivadavusi iš diktatūros gniaužtų.

Šiaurės Atlanto gynybos organizacijai labai reikšmingi buvo 1999 metai, kai prie jos prisijungė trys pokomunistinės valstybės - Lenkija, Vengrija ir Čekija.

JAV patenkintos

Jungtinės Valstijos neslepia esančios patenkintos, kad naujosios NATO narės uoliai remia jų veiksmus, kurių buvo imtasi po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, o ypač - praėjusių metų karą Irake.

Septynios šalys, dar būdamos tik kandidatės, “jau elgėsi kaip sąjungininkės, parodydamos savo solidarumą ir dalyvaudamos karo su terorizmu veiksmuose bei padėdamos stiprinti taiką ir demokratiją Afganistane bei Irake”, - agentūros Reuters korespondentui Vašingtone sakė Baltųjų rūmų atstovas.

“Nederlands Dagblad” savo ruožtu pažymi, kad dešimt naujų narių su Jungtinėmis Valstijomis turi labai glaudžius ryšius. Lenkai, lietuviai, čekai, vengrai ir kitos tautos tebežiūri į Ameriką kaip į vienintelę jėgą, išvadavusią jas iš komunistinės priespaudos.

Be to, naujosios narės gerai supranta, kad daug kas pasaulyje, taip pat ir jų nacionalinis saugumas priklauso nuo partnerės, esančios kitoje Atlanto pusėje. NATO naujokės taip pat žino, kad tai partnerei dažnai reikia bent moralinės paramos.

Todėl dar karo Irake išvakarėse oficialusis Vašingtonas pasijuto daug tvirčiau, kai jo kursą parėmė dešimt buvusių komunistinių šalių, kurias Amerikos gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas pagarbiai pavadino “naująja Europa”, priešpastatydamas jas Vokietijai ir Prancūzijai.

Kova keliais frontais

Aljansas, kuriame dabar yra 26 valstybės, susiduria su naujais netikėtais iššūkiais. NATO laukia ilga ir sunki kova su tarptautiniu terorizmu, su branduolinio ginklo plitimu. Aljansui teks tramdyti vadinamąsias neprognozuojamas valstybes, tokias kaip Šiaurės Korėja ir Iranas, neutralizuoti humanitarines krizes.

Nauji NATO uždaviniai buvo išryškinti Aljanso viršūnių susitikime, 2002 metais vykusiame Prahoje. Jie gali būti pakoreguoti būsimojoje konferencijoje Stambule, kuri bus surengta ateinantį birželį.

Temdė šventinę nuotaiką

Džiaugsmingą naujų NATO narių šventinę nuotaiką praėjusią savaitę temdė tik plėtrai ir toliau besipriešinanti Rusija. Maskva ilgą laiką nepritarė naujų narių priėmimui, tačiau prieš dvejus metus buvo įtikinta nusileisti. Procesą kiek palengvino po rugsėjo 11-osios išpuolių įvykę geopolitiniai poslinkiai.

Bet Maskva vėl labai pasipiktino, kai Zokniuose NATO dislokavo pirmąją grandį naikintuvų, kurie patruliuoja Baltijos šalių oro erdvę.

“Aišku, kad tai kelia tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui”, - pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Jakovenka. Jis perspėjo, kad esant reikalui Maskva gali griebtis “atitinkamų priemonių”.

Plėtra bus tęsiama

Tačiau plėtra iš esmės pakeitė Europos saugumo žemėlapį: išskyrus neutralias Airiją ir Austriją, vienintelės valstybės už NATO ribų liks buvusios Jugoslavijos respublikos bei Albanija ir Ukraina, neskaitant Užkaukazės valstybių.

NATO pareigūnai pabrėžia, kad ilgainiui ši padėtis irgi pasikeis. Vis dažniau kalbama apie būtinybę Stambule pakviesti prie Aljanso prisijungti ir Makedoniją, Kroatiją bei Albaniją - tai galbūt galėtų įvykti 2006 metais.

Bosnija ir Hercegovina bei Serbija ir Juodkalnija šiuo metu siekia prisijungti prie Taikos partnerystės programos, tačiau vis dar neaišku, kada dėl to bus galutinai apsispręsta.