Europos Sąjunga rengiasi operatyviai reaguoti į ateities konfliktus

Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad susitarta sudaryti nedideles operatyvias ginkluotas formuotes, kurios pavadintos “Battle Groups”. Pirmieji daliniai pasirodys jau kitais metais.

Pagalbinės funkcijos

Apie sprendimą sudaryti tokias formuotes ES užsienio reikalų ministrai paskelbė Briuselyje. Batalionuose, pavadintuose “Battle Groups”, bus iki pusantro tūkstančio žmonių.

Vokietijos fondo, tiriančio taikdariškų iniciatyvų perspektyvas, ekspertas Matijas Dembinskis radijo stoties “Vokiečių banga” korespondentui sakė, kad tie batalionai “privalės parengti sąlygas didelių karinių junginių veiksmams”.

Ekspertas nurodė, kad “Battle Groups” turės būti pasirengę “operatyviai reaguoti į besikeičiančias sąlygas ir, reikalui esant, skubiai keisti dislokavimo vietą. M.Dembinskis patikslino, kad “pasirengimas pagrindinių taikdariškų pajėgų atvykimui tikriausiai vyks sunkiomis sąlygomis, sunkiai įveikiamoje vietovėje arba nestabilioje aplinkoje; pavyzdžiui, gali būti priešinamasi jų dislokavimui”.

13 batalionų

Numatyta tvarka, kaip veiks tie specialūs pagalbiniai batalionai. Kai tik ES vadovybė priims atitinkamą sprendimą, “Battle Groups” ne vėliau kaip per 15 dienų privalės nuvykti į konflikto židinį, kur įsikurs mažiausiai keturiems mėnesiams.

Batalionai veiks ne tik ES teritorijoje, bet ir už bendrijos ribų šešių tūkstančių kilometrų spinduliu, skaičiuojant nuo ES geografinio centro. Pirmieji “Battle Groups” batalionai bus suformuoti jau kitais metais.

ES užsienio reikalų ministrai paskelbė, kad iš pradžių bus sudaryta 13 specialių batalionų. Po vieną suformuos Italija, Prancūzija, Ispanija ir Didžioji Britanija. Vokietija savo kariškius paskirs į tris batalionus, kurie bus sudaryti su kitomis valstybėmis: su Nyderlandais ir Suomija 2007 metais; su Prancūzija, Belgija, Liuksemburgu ir Ispanija 2008-aisiais; su Lenkija, Slovakija, Lietuva ir Latvija 2009 metais. Švedija, Suomija ir Norvegija (pastaroji nepriklauso ES, bet yra NATO narė) ketina suformuoti atskirą skandinavų batalioną.

Kol kas stinga ginklų

Bet specialūs batalionai bus ne vienintelis karinis ES instrumentas. “Europos Sąjunga turi parengti iki 60 tūkstančių karių, kurie, reikalui esant, vykdytų taikdariškas misijas”, - sakė M.Dembinskis “Vokiečių bangos” korespondentui, priminęs, kad dėl to buvo susitarta Helsinkyje dar 1999 metais.

“Battle Groups” reikia vertinti kaip taikdariškų pajėgų specialų junginį”, - Vokietijos vyriausybės kontroliuojamai radijo stočiai sakė Tryro universiteto užsienio politikos katedros darbuotojas Markas Overhauzas ir patikslino: “Specialus reiškia gerai ginkluotas”. M.Overhauzas pabrėžė, jog “šie būriai nėra sumanyti taip, kad jie konkuruotų su NATO pajėgomis”.

Tuo tarpu ekspertas M.Dembinskis teigė, kad “susidurta su pirmosiomis problemomis, nes tie kareiviai dar neturi ginkluotės - nėra transporto lėktuvų, galinčių skraidyti dideliais atstumais, ryšių įrangos, žvalgybos iš oro priemonių, mobilių štabų”. Karių gabenimui oru numatyta panaudoti aerobusą “A-400 M”, aiškino ekspertas. Be to, pradėtai formuoti Europos kariuomenei labai stinga didelio tikslumo ginklų.

Sąlyga - vieninga nuomonė

ES jėgą panaudos tik tuo atveju, jeigu visos kitos priemonės, įskaitant derybas, neduos rezultatų. Ekspertas M.Dembinskis pažymėjo, kad jėgos bus griebtasi tik tada, kai tam pritars visos ES narės.

Jau dabar Briuselis turi policininkų, kurie pasirengę bet kuriuo momentu išvykti į neramų regioną ar šalį.

Nors Europos armijos kontūrai tik pradeda ryškėti, ES, pasak M.Dembinskio, “nestovi su tuščiomis rankomis”. ES vadovaujami būriai jau perėmė iš Jungtinių Tautų policijos funkcijas Bosnijoje ir Hercegovinoje, taip pat pakeitė NATO karius Makedonijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Todėl planai iki 2010 metų suformuoti ES ginkluotąsias pajėgas yra realūs. “Šis instrumentas jau gerai užsirekomendavo, net jeigu jam kai ko ir stinga”, - sakė ekspertas.

Išvados iš skaudžių pamokų

ES iš kruvino karo Balkanuose padarė reikiamas išvadas. Kai buvusi komunistinė Jugoslavija subyrėjo, daugumą jai priklausiusių respublikų užliejo kruvina etninio karo banga.

Tik viena iš buvusių Jugoslavijos respublikų - Slovėnija - iš esmės nepatyrė karo baisumų. Per pastarąjį Balkanų karą žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Žudynės buvo nutrauktos tik po to, kai į konfliktą energingai įsikišo Jungtinės Valstijos, pasiuntusios į Senąjį žemyną tūkstančius savo karių.

Dabar Balkanuose - trapi taika. Kruvinos riaušės Kosove vasaros pradžioje parodė, kad etninę neapykantą sutramdyti galima tik karine jėga, kokia ateityje taps formuojama Europos kariuomenė.