Japonija greitai prisijungė prie JAV taikomų ekonominių sankcijų Rusijos karui Ukrainoje ir teikė humanitarinę pagalbą bei nekovinę gynybos įrangą ukrainiečiams.
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) išreiškė nerimą, kad Rusijos agresija Europoje gali pasireikšti ir Azijoje, kur ir taip didėja susirūpinimas dėl ryžtingai nusiteikusios Kinijos ir augančios įtampos prie Taivano.
Japonija pastaruoju metu labai stiprino ryšius su NATO.
„Karas Ukrainoje taip pat rodo, kad mūsų saugumas yra glaudžiai susijęs“, – sakė J. Stoltenbergas, lankydamasis į šiaurę nuo Tokijo esančioje Irumos oro pajėgų bazėje, kur antradienį pradėjo vizitą Japonijoje, vėlai pirmadienį atskridęs iš Pietų Korėjos.
„Jei prezidentas [Vladimiras] Putinas laimės Ukrainoje, tai bus tragedija ukrainiečiams, tačiau tai taip pat bus labai pavojinga žinia autoritariniams lyderiams visame pasaulyje... kad panaudojus karinę jėgą galima pasiekti savo tikslų, – sakė jis. – Taigi karas Ukrainoje svarbus mums visiems.“
J. Stoltenbergas teigė, kad jo vizitas į Japoniją „yra būdas toliau stiprinti NATO ir mūsų labai vertinamos partnerės Japonijos partnerystę“.
Vėliau antradienį jis ketina susitikti su F. Kishida ir surengti bendrą spaudos konferenciją.
Pastaraisiais metais Japonija, kuri jau yra artima Jungtinių Valstijų sąjungininkė, didėjant Kinijos ir Šiaurės Korėjos keliamai grėsmei saugumui, išplėtė savo karinius ryšius su kitomis Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono valstybėmis, taip pat su Didžiąja Britanija, Europa ir NATO.
Gruodžio mėnesį Japonija paskelbė naują nacionalinio saugumo strategiją. Joje deklaruojama, kad šalis pasiryžusi stiprinti savo kariuomenę ir dislokuoti tolimojo nuotolio raketas, kad užkirstų kelią priešo išpuoliams, taip iš esmės atsisakydama po Antrojo pasaulinio karo galiojusio principo apsiriboti savigyna. Japonija taip pat tikisi dar labiau sušvelninti ginklų eksporto apribojimus, kad sustiprintų silpną šalies gynybos pramonę.
Pirmadienį Pietų Korėjoje J. Stoltenbergas paragino Seulą teikti tiesioginę karinę paramą Ukrainai, kovojančiai su užsitęsusia Rusijos invazija. Iki šiol Seulas teikė tik humanitarinę pagalbą ir kitokią paramą, remdamasis ilgalaike politika netiekti ginklų kariaujančioms šalims.
J. Stoltenbergas pirmadienį taip pat susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu (Jun Sukjolu) ir aptarė Seulo įsipareigojimą remti Ukrainą, taip pat galimą NATO vaidmenį atgrasant Šiaurės Korėją nuo didėjančių branduolinių ambicijų po beprecedenčio skaičiaus balistinių raketų bandymų 2022 metais, pranešė Yoon Suk-yeolo biuras.
J. Stoltenbergas sekmadienį paminėjo JAV žvalgybos ataskaitas, kuriose Šiaurės Korėja kaltinama tiekusi ginklus Ukrainą užpuolusiai Rusijai.
Šiaurės Korėja pasmerkė jo vizitus į Pietų Korėją ir Japoniją, sakydama, kad NATO bando savo „kariniais batais įžengti į regioną“ ir spausti Amerikos sąjungininkes Azijoje tiekti ginklus Ukrainai.
Valstybinės Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) išplatintame pareiškime Šiaurės Korėja kritikavo didėjantį NATO ir JAV sąjungininkių Azijoje bendradarbiavimą, teigdama, kad taip siekiama sukurti „azijietišką NATO versiją“ ir padidinti įtampą regione.
