NATO surengs derybas su Turkija dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į Aljansą

NATO trečiadienį pranešė surengsianti derybas su Turkija, Suomija ir Švedija, mėginant įveikti Ankaros priešinimąsi dviejų Šiaurės šalių stojimui į bloką.

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė artimiausiomis dienomis sušauksiantis Briuselyje šių trijų šalių aukšto rango pareigūnus, siekiant „užtikrinti, kad pasiektume pažangą dėl Suomijos ir Švedijos paraiškų įstoti į NATO“.

„Mano ketinimas – kad tai įvyktų iki NATO viršūnių susitikimo“ Madride, prasidėsiančio birželio 28 dieną, per vizitą Vašingtone sakė J. Stoltenbergas.

„Suomija ir Švedija aiškiai leido suprasti esančios pasiruošusios susėsti ir svarstyti Turkijos išsakytą susirūpinimą“, – NATO vadovas pridūrė kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu).

Švedija ir Suomija istoriškai stengdavosi neprovokuoti kaimyninės Rusijos, bet galiausiai atsikratė abejonių dėl stojimo į NATO, Maskvai vasarį pasiuntus pajėgas į Ukrainą, kuri savo ruožtu nesėkmingai stengėsi įstoti į Aljansą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „norėjo mažiau NATO. Jis gauna daugiau NATO“, konstatavo J. Stoltenbergas.

Tačiau naujų narių priėmimui turi pritarti visos 30 dabartinių bloko šalių, o Turkija išreiškė prieštaravimų, argumentuodama, kad abiejose Šiaurės šalyse prieglobstį randa kurdų separatistinio judėjimo PKK, kurį Ankara ir Europos Sąjunga laiko teroristiniu, kovotojai.

J. Stoltenbergas sakė, kad abi šalys ir NATO „labai rimtai“ vertina klausimą dėl PKK.

„Žinome, kad jokia kita NATO sąjungininkė nepatyrė daugiau teroristinių atakų negu Turkija“, – pabrėžė jis.

A. Blinkenas savo ruožtu pakartojo esąs „visiškai įsitikinęs“, kad NATO „judės į priekį“ Suomijos ir Švedijos narystės klausimu.

Jis taip pat atrodė vengianti sureikšminti Turkijos norą įsigyti naikintuvų F-16. Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad šių lėktuvų tiekimas yra vienas iš reikalavimų mainais į nuolaidas Suomijos ir Švedijos klausimu.

„Tai atskiri klausimai. Palaikome senus ir tęsiamus gynybos ryšius su Turkija kaip NATO sąjungininke“, – sakė A. Blinkenas.

„Toliau nagrinėsime atvejus, kai jų iškils, kalbant apie sistemas, kurių siekia įsigyti Turkija“, – pridūrė valstybės sekretorius.

Jungtinės Valstijos 2019 metais pašalino Turkiją iš modernių naikintuvų F-35 programos, reaguodamos į Ankaros sprendimą įsigyti iš Rusijos pažangią oro erdvės gynybos sistemą.

Tačiau Turkijos reputacija Jungtinėse Valstijose padidėjo dėl Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija, tiekiamų turkiškų dronų, nors Ankara ir vengia įvesti sankcijų Rusijai.

 


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeNATOJensas StoltenbergasTurkijaŠvedijaSuomija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių