1945 metų rugpjūčio 9 dieną, 11 val. 2 min., praėjus trims dienoms po branduolinės atakos Hirosimoje, Jungtinės Valstijos numetė atominę bombą ant Nagasakio.

Nors šeštadienio rytą pylė smarkios liūtys, lietus liovėsi prieš pat tylos minutę ir ceremoniją, kurioje Nagasakio meras Shiro Suzuki (Širas Sudzukis) paragino pasaulį „nedelsiant nutraukti ginkluotus konfliktus“.

„Praėjo aštuoniasdešimt metų, ir kas galėjo įsivaizduoti, kad pasaulis taps toks? – kalbėjo jis. – Kiekvienam iš mūsų, gyvenančių šioje planetoje, gresia krizė, kuri gali kelti grėsmę žmonijos išlikimui, pavyzdžiui, branduolinis karas.“

Pietvakariniame uostamiestyje žuvo apie 74 tūkst. žmonių, o Hirosimoje – 140 tūkst. žmonių.

Po kelių dienų, 1945 metų rugpjūčio 15-ąją, Japonija pasidavė, ir tai reiškė Antrojo pasaulinio karo pabaigą.

Istorikai diskutuoja, ar atominės bombos panaudojimas galiausiai išgelbėjo gyvybes, nes baigėsi konfliktas ir buvo išvengta sausumos invazijos.

„Nematomas siaubas“

Tačiau šie skaičiavimai neturi jokios reikšmės tragediją išgyvenusiems žmonėms, kurių daugelis dešimtmečius kovojo su fizinėmis ir psichologinėmis traumomis.

93 metų Hiroshi Nishioka (Nirošis Nišioka), kuris buvo vos už trijų kilometrų nuo vietos, kur sprogo bomba, ceremonijos dalyviams papasakojo apie siaubą, kurį matė būdamas paauglys.

„Net ir tie laimingieji (kurie nebuvo sunkiai sužeisti) palaipsniui pradėjo kraujuoti iš dantenų ir prarasti plaukus, ir vienas po kito mirė“, – prisiminė jis.

„Nors karas buvo baigtas, atominė bomba atnešė nematomą siaubą“, – kalbėjo vyras.

Nagasakio gyventoja Atsuko Higuchi (Acuko Higuči) naujienų agentūrai AFP sakė, kad džiaugiasi, jog visi prisimins miesto aukas.

„Užuot manę, jog šie įvykiai priklauso praeičiai, turime prisiminti, kad tai yra realūs įvykiai, kurie įvyko“, – sakė 50-metė moteris.

Šeštadienį 200–300 žmonių, dalyvavusių mišiose Nagasakio Nekaltojo prasidėjimo katedroje, pirmą kartą nuo 1945 metų išgirdo skambant du varpus.

Vienas iš tikinčiųjų, 61-erių Akio Watanabe (Akijas Vatanabė), sakė, kad nuo jaunystės laukė, kol išgirs abiejų varpų skambesį.

Jų restauracija yra „susitaikymo simbolis“, kalbėjo jis ašarodamas.

Įspūdinga raudonų plytų katedra su dviem varpinėmis ant kalvos buvo atstatyta 1959 metais. Ji buvo beveik visiškai sunaikinta per milžinišką sprogimą vos už kelių šimtų metrų.

Iš griuvėsių buvo išgelbėtas tik vienas iš dviejų varpų, todėl šiaurinė varpinė liko tyli.

Iš amerikiečių tikinčiųjų lėšų buvo pagamintas naujas varpas, kuris buvo pakabintas varpinėje ir šeštadienį suskambėjo būtent tuo metu, kai buvo numesta bomba.

„Dirbant kartu siekti taikos“

Katedros vyriausiasis kunigas Kenichi Yamamura (Keničis Jamamura) AFP sakė: „Svarbu ne pamiršti praeities žaizdas, o jas pripažinti ir imtis veiksmų, kad išgydytume ir atstatytume, ir taip dirbant kartu siekti taikos“.

Jis taip pat mano, kad varpai yra žinia pasauliui, sukrėstam daugybės konfliktų ir įtrauktam į naują ginklavimosi varžybas.

Šių metų minėjimuose ketino dalyvauti atstovai iš beveik 100 šalių, įskaitant Rusiją, kuri į tokį minėjimą nebuvo pakviesta nuo 2022 metų, kai įsiveržė į Ukrainą.

Izraelio, kurio ambasadorius praėjusiais metais nebuvo pakviestas dėl karo Gazos Ruože, atstovai irgi dalyvavo renginyje.

JAV universiteto profesorius, kurio senelis dalyvavo Manhatano projekte, kurio metu buvo sukurti pirmieji branduoliniai ginklai, ėmėsi vadovauti varpo projektui.

Tyrimų Nagasakyje metu vienas japonas krikščionis jam pasakė, kad norėtų savo gyvenime išgirsti abu katedros varpus skambant kartu.

Įkvėptas šios idėjos, Jamesas Nolanas (Džeimsas Nolanas), sociologijos profesorius iš Williamso (Viljamso) koledžo Masačusetse, pradėjo metus trukusią paskaitų apie atominę bombą seriją visose Jungtinėse Valstijose, daugiausia bažnyčiose.

Jis sugebėjo surinkti 125 tūkst. dolerių iš Amerikos katalikų naujam varpui finansuoti.

Kai pavasarį jis buvo atidengtas Nagasakyje, „reakcijos buvo nuostabios. Buvo žmonių, kurie tiesiog verkė“, sakė J. Nolanas.

Daugelis jo sutiktų amerikiečių katalikų taip pat nežinojo apie skausmingą Nagasakio krikščionių istoriją. XVI amžiuje į krikščionybę juos atvertė pirmieji Europos misionieriai, o vėliau jie buvo persekiojami Japonijos šogūnų ir daugiau nei 250 metų turėjo slapta puoselėti savo tikėjimą.

Ši istorija buvo papasakota Shusaku Endo (Šusaku Endo) romane „Tyla“ (Silence) ir 2016 metais ekranizuota Martino Scorsese (Martino Skorsezės).