Tokiu būdu buvo užbaigta vieną iš daugiausia dėmesio Silicio slėnyje sulaukusių teisinių kovų.
Šis greitas sprendimas užbaigė tris savaites trukusį teismo procesą, kurio metu liudijo gausybė technologijų sektoriaus titanų, o pats E. Muskas teigė, kad pradėjusi siekti pelno „OpenAI“ esą išdavė savo tikslą veikti kaip pelno nesiekiantis subjektas.
Oklando federalinio teismo prisiekusiųjų kolegija nusprendė, kad E. Musko ieškiniams prieš „OpenAI“ generalinį direktorių Samą Altmaną, prezidentą Gregą Brockmaną, „OpenAI“ fondą ir „Microsoft“ yra suėjęs senaties terminas, todėl pagrindiniai turtingiausio pasaulyje žmogaus argumentai iš esmės liko neišnagrinėti.
Teisėja Yvonne Gonzalez Rogers, kuri paprašė prisiekusiųjų kolegijos pateikti jai rekomendacijas šiuo klausimu, priėmė ir patvirtino jų sprendimą.
„Sabotažas“
Šis sprendimas išgelbėjo „OpenAI“ nuo galimos egzistencinės teisinės grėsmės. Jei E. Muskas būtų laimėjęs, jis galbūt būtų privertęs bendrovę grįžti prie ne pelno siekiančios struktūros, o toks žingsnis būtų sužlugdęs planuojamą bendrovės pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) ir nutraukęs ryšius su pagrindiniais investuotojais, įskaitant „Microsoft“, „Amazon“ ir „SoftBank“.
„Prisiekusiųjų sprendimas patvirtina, kad šis ieškinys buvo veidmainiškas mėginimas sabotuoti konkurento veiklą, – priešais teismo rūmus sakė „OpenAI“ advokatas Williamas Savittas. – E. Muskas gali teikti savo ieškinius ir jis gali pasakoti savo istorijas, tačiau devyni prisiekusiųjų kolegijos nariai pripažino, kad jo istorijos buvo tiesiog istorijos, ne faktai.“
Bendrovių „SpaceX“ ir „Tesla“ generalinis direktorius E. Muskas pateikė ieškinį „OpenAI“ dėl jos transformacijos iš nedidelės pelno nesiekiančios organizacijos į 850 mlrd. JAV dolerių vertės technologijų milžinės. Jis teigė, kad S. Altmanas ir G. Brockmanas netinkamai panaudojo jo 38 mln. JAV dolerių auką, skirtą „OpenAI“ kaip tyrimų laboratorijai, skirtai dirbtinio intelekto kūrimui žmonijos labui, išlaikyti.
Tačiau svarstydami bylą prisiekusieji pirmiausia turėjo nuspręsti, ar E. Muskas, kuris ieškinį pateikė 2024 metais – praėjus ketveriems metams po jo paskutinio įnašo – tai padarė per įstatyme numatytą terminą.
E. Muskas socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad ketina sprendimą skųsti, nes „prisiekusieji iš tikrųjų niekada nepriėmė sprendimo dėl bylos esmės“ ir kad „labdaros organizacijų plėšimas yra nepaprastai žalingas labdaros veiklai Amerikoje“.
Magnatas taip pat savo jau ištrintame įraše smarkiai sukritikavo teisėją Y. Gonzalez Rogers už tai, kad ji sukūrė „baisų precedentą“, ir apkaltino ją esant „aktyviste teisėja“, kuri naudojo prisiekusiųjų žiuri kaip „figos lapą“ savo pačios galimai priimtam klaidingam sprendimui pateisinti.
„Tai iliustruoja, kodėl baisios aktyvistės, Oklendo teisėjos, kuri tiesiog panaudojo prisiekusiųjų kolegiją kaip figos lapą, sprendimas sukuria tokį baisų precedentą“, – netrukus po nuosprendžio paskelbimo socialiniame tinkle „X“ parašė E. Muskas.
„Tai svarbi pergalė S. Altmanui ir „OpenAI“, kuri pašalina šį tamsų debesį ir atveria kelią į biržą, – AFP sakė „Wedbush Securities“ atstovas Danas Ivesas. – E. Muskas kėlė triukšmą dėl šio ieškinio, bet galiausiai tai buvo labiau muilo opera nei ilgalaikis neigiamas poveikis „OpenAI“.
Naujausi komentarai