M. Sandu yra griežta Rusijos kritikė ypač nuo tada, kad Kremlius 2022-aisiais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Ji ne kartą kaltino Rusiją politiniu kišimusi į buvusios sovietinės respublikos, esančios tarp karo draskomos Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) narės Rumunijos, reikalus.

Susirūpinimas dėl galimo Rusijos kišimosi į šalies reikalus sustiprėjo M. Sandu vadovaujamai Moldovai 2024-ųjų birželį pradėjus stojimo į ES derybas.

„Rusijos Federacija nori nuo rudens kontroliuoti Moldovą ir planuoja precedento neturintį kišimąsi į rugsėjį vyksiančius rinkimus“, įskaitant balsų pirkimą ir neteisėtą finansavimą per kriptovaliutas, kurioms numatyta 100 mln. eurų, trečiadienį spaudos konferencijoje sakė M. Sandu.

2024 metais Moldovos prezidente perrinkta M. Sandu išsamiai papasakojo apie planus, kuriuos Maskva, jos teigimu, vykdys prieš balsavimą.

Pasak M. Sandu, Kremlius planuoja pradėti „manipuliavimo kampanijas“ ir kibernetines atakas, organizuoti apmokamus smurtinius protestus ir kartu siekti pasinaudoti tradicinėmis religinėmis struktūromis.

Ji apkaltino dvi pagrindines opozicines jėgas pasinaudojus Maskvos planais atimti iš jos centro dešiniosios partijos „Veiksmas ir solidarumas“ daugumą parlamente.

M. Sandu turėjo omenyje asmenis, susijusius su į Rusiją pabėgusiu verslininku Ilanu Shoru, kuris, anot jos, vadovavo nusikalstamai grupuotei, siekiančiai destabilizuoti šalį protestais ir „kurti balsų pirkimo tinklus“.

Be to, ji pasmerkė Rusijos finansuojamą suverenistinę jėgą, kuri skatina euroskepticizmą ir šalies interesų pavaldumą Maskvos interesams.

Galiausiai, buvo siekiama sukelti abejones tarp „nuosaikių proeuropietiškų rinkėjų“, įskaitant rinkimų proceso sabotažą užsienyje.

„Visi šie projektai koordinuojami iš to paties vadovavimo punkto“ Maskvoje, pažymėjo ji.

Remiantis neseniai atlikta apklausa, M. Sandu partija „Veiksmas ir solidarumas“ šiuo metu pirmauja: už ją balsuotų 39 proc. gyventojų, o antroje vietoje yra prorusiška opozicinė Socialistų partija, už kurią balsuotų 14,9 proc. gyventojų.

Tačiau apie 30 proc. piliečių teigia, kad yra vis dar neapsisprendę, kam atiduoti savo balsą.

Anksčiau šiais metais policija pranešė, kad daugiau nei 140 tūkst. žmonių iš 2,5 mln. gyventojų turinčios šalies yra tiriami dėl pinigų už balsus schemos per 2021 metų rinkimus.

Anksčiau pareigūnai kaltino prorusišką žiniasklaidą ir aktyvistus dezinformacijos skleidimu Moldovoje, dėl to buvo uždaryta daugybė žiniasklaidos priemonių ir socialinio tinklo „Telegram“ kanalų.

M. Sandu kritikavo „Telegram“ už tai, kad šis nereagavo į pranešimus apie rinkėjų papirkinėjimą savo platformoje.