Ukraina daro įtaką kitoms pokomunistinėms valstybėms

“Oranžinė revoliucija” Ukrainoje bene labiausiai palietė jos kaimynę Moldovą, kurią valdo kompartijos atstovai.

Politinis gyvenimas šioje šalyje tampa vis intensyvesnis, nes kovą joje vyks parlamento rinkimai, kuriuose dešiniosios partijos tikisi atsirevanšuoti už pralaimėjimą, patirtą prieš ketverius metus.

Pamiršta šalis

Radijo stoties “Vokiečių banga” internetinės versijos komentare pažymima, kad “Moldovą, kurią valdo kompartija, Europa beveik pamiršo”. Ji prisimenama tik tada, kai imamasi dar vieno mėginimo sureguliuoti Padnestrės konfliktą, trunkantį jau dešimtmetį.

Moldova, turinti maždaug 4 milijonus gyventojų, priskiriama prie vargingiausių Europos šalių. Jos padėtį komplikuoja į jokias nuolaidas nesileidžiantys Padnestrės separatistai.

Tačiau Moldovos vidaus situaciją smarkiai paveikė “oranžinė revoliucija” Ukrainoje. Prieš mėnesį viena įtakingiausių opozicinių partijų - Krikščionių demokratų liaudies partija (KDLP) nusprendė būsimuosiuose rinkimuose dalyvauti su oranžine vėliava.

“Vokiečių bangos” komentare pažymima, kad nuo gruodžio vidurio “Kišiniovas skęsta oranžinėje spalvoje”. Šios spalvos juostelės rišamos net ant automobilių antenų ir veidrodžių. Šį reiškinį Moldovos prezidentas komunistas Vladimiras Voroninas jau spėjo pavadinti “siautėjančia epidemija”.

Pirmasis pažeidimas

Pirmasis įtarimas, kad Centrinė rinkimų komisija (CRK) pažeidinėja nustatytą tvarką, kilo praėjus savaitei po rinkimų kampanijos pradžios. Opozicija pasipiktino, kad valdžia, kuriai talkininkavo kai kurie CRK nariai, neteisėtomis priemonėmis pasiekė, jog kompartijos logotipas - pjautuvas ir kūjis - jau atspausdintuose balsavimo biuleteniuose pakiltų į pirmąją vietą.

Ši detalė iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšminga. Tačiau pagal įprotį, paveldėtą iš sovietmečio, daugelis rinkėjų Moldovoje labiau pasitiki kandidatu, kurio pavardė yra sąrašo priekyje, kaip tik jam atiduodami pirmenybę.

Kad ir kaip būtų, bet tarp valdžios ir opozicijos prasidėjo teisminis ginčas, kuris, sprendžiant iš visko, baigsis ne opozicijos naudai.

Opozicijos lyderiai - Jurijus Roška, Vladas Kubriakovas ir Štefanas Sekerianu, niekur nesirodantys be oranžinių kaklaraiščių, įspėjo prezidentą V.Voroniną, kad jeigu rinkimų rezultatai bus klastojami, Moldovos laukia Ukrainos scenarijus.

Kaimynų pavyzdžiu

Rinkimų kampanija Moldovoje vis smarkėja. Ant oranžinių KDLP bukletų plačiai besišypsantis J.Roška puikuojasi greta naujojo Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos.

Moldovos krikščionių demokratų rinkimų pagrindinis šūkis primena rinkimuose nugalėjusios Rumunijos opozicijos raginimus. Pavyzdžiui, svarbiausiu žodžiu KLDP kampanijoje yra santrumpa DA, kas iššifruojama kaip “dreapta alegere” (“teisingas pasirinkimas”). Rumunijoje Trajaną Besesku į valdžią atvesti liberalams ir demokratams padėjo irgi santrumpa DA, reiškianti “dreapte si adevar” (“teisingumas ir tiesa”).

Igoris Bocmanas, Kišiniovo asociacijos “Už demokratiją” direktorius, “Vokiečių bangai” sakė, kad ir Moldovos prezidento rinkimams įtaką padarys įvykiai Ukrainoje bei Rumunijoje.

Jo nuomone, opozicija dabar turi daugiau šansų nugalėti, negu tai buvo prieš ketverius metus. Kompartija susirūpinusi - juk Moldovos prezidentą renka parlamentas.

Kompartija dar turi vilčių

V.Voroninui norint išsilaikyti prezidento poste, reikia, kad už jį balsuotų mažiausiai 51 parlamento narys iš 101. Bet, pagal kelių apklausų rezultatus, kompartija po kovo rinkimų tokios daugumos jau neturės.

Niekam nekyla abejonių, kad po rinkimų parlamente bus trys partijos - komunistai, krikščionys demokratai ir naujai susiformavęs blokas “Demokratinė Moldova”, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi ir su Padnestrės separatistais.

Šios trys partijos parlamente išsidalys tikriausiai po trečdalį mandatų. Tokioms sąlygoms esant, prezidentą išrinkti būtų neįmanoma. Bet kompartijos vadovai tikisi, kad jie į savo pusę sugebės patraukti “Demokratinę Moldovą”.