Vokietija vėl susidūrė su nemalonia praeitimi
Rytoj Vokietijoje vyks federalinio prezidento rinkimai. Niekas nesitikėjo, kad vokiečiams vėl teks prisiminti praeitį, susijusią su nacizmu. Nerimo signalas atėjo iš visai nelauktos pusės.
Paaiškėjo, kad vienas rinkikų - buvęs nacių laikų prokuroras ir teisėjas, dezertyrams skelbęs mirties nuosprendžius.
Skandalas kilo ne dėl garbaus amžiaus
Pagal Vokietijos konstituciją, federalinį prezidentą renka ne šalies piliečiai visuotiniuose rinkimuose, kaip kai kuriose kitose valstybėse, o rinkikai - federalinio susirinkimo atstovai.
Vienu tokių rinkikų Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) Baden Viurtembergo krašto skyrius pasiūlė buvusį šio krašto ministrą pirmininką Hansą Filbingerį, kuriam neseniai sukako 90 metų.
Skandalas kilo ne dėl garbaus politiko amžiaus. Radijo stotis Vokiečių banga pažymėjo, kad visuomenė labai pasipiktino, kai prisiminė, jog H.Filbingeris nacių viešpatavimo laikais buvo prokuroras ir teisėjas, karo metais ne vienam dezertyrui skyręs mirties bausmę.
Turėjo atsistatydinti
H.Filbingerio praeitis jį nemaloniais purslais aptaškė dar 1978 metais. Šį skandalą visuomenė jau buvo primiršusi.
Tada buvęs nacių laikų prokuroras ir teisėjas turėjo atsistatydinti iš Baden Viurtembergo krašto premjero posto, kuriame išbuvo 12 metų. Tada H.Filbingeris viešai gynė jo paskelbtus mirties nuosprendžius. Anot Vokiečių bangos, jo svarbiausias argumentas buvo toks: kas buvo teisėtas sprendimas tada, negali būti teisėtas dabar.
KDS pasiūlymas paskirti H.Filbingerį rinkiku sukėlė visuomenės pasipiktinimą, ypač tų žmonių, kurie nuo nacių nukentėjo labiausiai. Asmenų, persekiotų nacių laikais, susivienijimo aktyvistai gegužės 19-ąją surengė didelę demonstraciją prie Brandenburgo vartų Berlyne.
Pasak Vokiečių bangos, KDS Baden Viurtembergo skyrių aštriai kritikavo parlamento (bundestago) deputatai - valdančiųjų partijų - Socialdemokratų (SDP) ir žaliųjų atstovai.
SDP frakcijos vadovo pavaduotojas Michaelis Miuleris paragino opozicijos lyderę Angelą Merkel padaryti viską, kad tokia odiozinė figūra kaip H.Filbingeris būtų atšauktas iš rinkikų sąrašo. M.Miuleris sakė nerimaująs, kad nacių veikėjo prisikėlimas iš istorinės nebūties gali padaryti didelę žalą Vokietijos reputacijai.
Siūloma keisti tvarką
Vokiečių banga pranešė, kad žinomas dramaturgas Rolfas Hohutas PEN klubo Vokietijos skyriaus vardu savaitraštyje Der Spiegel kreipėsi su atviru laišku į KDS kandidatą į prezidento postą žinomą finansininką Horstą Kiolerį, kuriame klausė, ar jis žino, kieno balsas bus už jį atiduotas.
Dramaturgas toliau reiškė viltį, kad atsiras rinkikų, kurie protesto prieš gėdingą dėmę ženklan balsuos už H.Kiolerio varžovę Geziną Švan. Interviu Der Spigel R.Hohutas anksčiau pareiškė, kad atėjo laikas federalinio prezidento rinkimų privilegiją atimti iš partinių oligarchų ir ją perduoti tautai.
Pagal Vokietijos konstituciją, federalinis prezidentas neturi didelių įgaliojimų, kokius turi kitų demokratinių valstybių, pavyzdžiui, Prancūzijos ar Jungtinių Valstijų, vadovai.
Tiesioginius rinkimus laimėtų profesorė
H.Kiolerio varžovė - politologijos profesorė G.Švan, 60 metų. Ji - valdančiosios koalicijos kandidatė, bet turi mažai šansų tapti pirmąja moterimi - federaline prezidente - Vokietijos istorijoje.
Pasak Vokiečių bangos, profesorei simpatizuoja daug tautiečių. Visuomenės apklausos rodo, kad jeigu federalinio prezidento rinkimai būtų tiesioginiai, ji nesunkiai H.Kiolerį nugalėtų.
Bet viską nulemia rinkikai, kurių dauguma simpatizuoja opozicijai. Ji Vokietijos praeitį vertina ne taip griežtai kaip kairieji.
Kairiųjų veiksmai neretai paskatina nacius persekiojančias žydų organizacijas atnaujinti genocido vykdytojų medžiokles ne tik Vokietijoje, bet ir kitose šalyse.
Sujudo S.Vyzentalio centras
Būtent H.Filbingerio skandalas paskatino nacius persekiojantį Simono Vyzentalio centrą pradėti naujas akcijas, kuriomis siekiama nustatyti asmenis, persekiojusius ir žudžiusius žydus. Centras tikisi nuo žemės paviršaus nušluoti paskutinius Vokietijoje gyvenančius Trečiojo reicho pakalikus, praėjusią savaitę rašė savaitraštis Focus.
Kaip savaitraščiui sakė šios organizacijos Jeruzalės skyriaus vadovas Efraimas Zurofas, operacija Paskutinis šansas, kurią numatoma pradėti birželio viduryje, siūlys 10 tūkst. eurų atlygį už informaciją, leidžiančią sugauti ir nuteisti nacių nusikaltėlius.
Operacijos Paskutinis šansas vajų S.Vyzentalio centras anksčiau buvo surengęs Baltijos šalyse, taip pat Rumunijoje, Lenkijoje ir Austrijoje, kur stengėsi patraukti teisminėn atsakomybėn šiose šalyse likusius nacius ir jų bendrininkus. Pasak E.Zurofo, dabar jis stengiasi šią iniciatyvą perkelti į Kroatiją, Vengriją ir Ukrainą.
Europoje tebėra tūkstančiai karo nusikaltėlių, - savaitraščiui Focus teigė E.Zurofas. - Mes einame visur, kur buvo žudomi žydai. Tose šalyse tebėra daugiausia žmonių, kurie prisidėjo prie nusikaltimų.
Nors savaitraščiui E.Zurofas teigė, kad minėtieji vajai davė neblogų rezultatų, iš tikrųjų nieko konkretaus nebuvo nustatyta.
Kai kuriose šalyse buvo piktinamasi, kad E.Zurofas už pinigus skatina skųsti žmones, neretai niekuo dėtus.
Naujausi komentarai