D. Cheney buvo 46-asis viceprezidentas, dirbęs respublikonų prezidento George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) kadencijos laikotarpiu nuo 2001 iki 2009 metų.

Buvęs kongresmenas ir gynybos sekretorius D. Cheney mirė pirmadienio vakarą dėl plaučių uždegimo ir širdies bei kraujagyslių ligų komplikacijų, teigiama jo šeimos pareiškime.

„Dickas Cheney dešimtmečius tarnavo mūsų tautai, be kita ko, būdamas Baltųjų rūmų personalo vadovu, Vajomingo kongresmenu, gynybos sekretoriumi ir Jungtinių Valstijų viceprezidentu“, – sakoma pareiškime.

„Dickas Cheney buvo puikus ir geras žmogus, kuris mokė savo vaikus ir anūkus mylėti mūsų šalį, gyventi drąsiai, garbingai, su meile, geraširdiškai ir su museline žvejyba. Esame be galo dėkingi už viską, ką D. Cheney padarė mūsų šaliai. Ir esame be galo palaiminti, kad mylėjome ir buvome mylimi šio kilnaus žmogaus milžino“, – priduriama jame.

Jis buvo griežtas konservatorius, tapęs vienu įtakingiausių ir labiausiai poliarizuojančių viceprezidentų JAV istorijoje, ir vienas pagrindinių invazijos į Iraką šalininkų.

D. Cheney gimė 1941 metų sausio 30 dieną Linkolne, Nebraskos valstijoje, bet didžiąją vaikystės dalį praleido retai apgyvendintoje vakarinėje Vajomingo valstijoje.

Jis studijavo Jeilio universitete, bet po kurio laiko metė studijas vienoje prestiziškiausių JAV aukštųjų mokyklų ir galiausiai įgijo politikos mokslų laipsnį gimtojo Vajomingo universitete.

Respublikonų šalininkas D. Cheney į politiką įsitraukė 1978 metais, laimėjo Vajomingo vietą Atstovų Rūmuose ir dešimtmetį ją išsaugojo.

1989 metais G. W. Busho paskirtas gynybos sekretoriumi D. Cheney vadovavo Pentagonui per Persijos įlankos karą 1990–1991 metais, kai JAV vadovaujama tarptautinė koalicija išvijo Irako kariuomenę iš Kuveito.

Tapęs viceprezidentu, D. Cheney Baltuosiuose rūmuose skleidė savo neokonservatyvią ideologiją ir atliko didesnį vaidmenį priimant svarbius politinius sprendimus nei dauguma jo pirmtakų šiame poste.

D. Cheney yra plačiai laikomas viena pagrindinių jėgų, paskatinusių priimti sprendimą įsiveržti į Iraką po 2001-iųjų rugsėjo 11-osios teroristinės grupuotės „al-Qaeda“ išpuolių Niujorke ir Vašingtone.

Jo netikslūs teiginiai, kad Sadamas Huseinas (Sadamas Huseinas) turėjo masinio naikinimo ginklų, kurstė karo nuotaikas prieš 2003-iųjų JAV invaziją.