- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka penktadienį pabrėžė savo šalies suvereniteto svarbą, komentuodamas pranešimus, kad Maskva spaudžia savo mažesnę kaimynę sutikti glaudžiau integruotis.
Rusų žiniasklaida pastaraisiais mėnesiais spėlioja, kad Rusija siekia susiliejimo su Baltarusija.
Suformuotai „supervalstybei“ prireiktų lyderio, taigi, galimai būtų paruoštas naujas įtakingas postas Vladimirui Putinui, kuriam konstitucija draudžia dirbti Rusijos prezidento poste po 2024 metų.
A. Lukašenka, V. Putino kvietimu nuo trečiadienio besilankantis Juodosios jūros kurorte Sočyje, pabrėžė jo šalies nepriklausomybės svarbą.
„Kodėl apskritai kalbame apie Rusijos ir Baltarusijos suverenitetus? Tai yra tarsi ikona – tai šventa“, – stovėdamas šalia V. Putino per spaudos konferenciją pareiškė Baltarusijos vadovas.
„Neturime jokių problemų dėl suvereniteto, šiuo kontekstu netgi to neaptarinėjome“, – sakė A. Lukašenka.
Vis dėlto jis pridūrė, kad abi šalys pasirengusios „iš naujo svarstyti“ savo santykius.
Tuo metu V. Putinas pareiškė, jog „visiškai nepriklausomų valstybių tiesiog neegzistuoja“ ir kad visos valstybės yra „priklausomos viena nuo kitos“.
Gruodį Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva, remdamasi 1999 metų susitarimu dėl „sąjunginės valstybės“ įkūrimo, pasiruošusi didesnei integracijai su Baltarusija, pavyzdžiui, įsivedant bendrą valiutą, sujungiant muitų tarnybas ir teismus.
Rusija vis dėlto neigia, kad deramasi dėl visiško valstybių susiliejimo.
Rusija yra Baltarusijos artimiausia sąjungininkė; abi valstybės yra sudariusios formalią „sąjungą“, numatančią glaudų bendradarbiavimą prekybos ir gynybos srityse.
Vis dėlto abi šalys daugelį metų nesutaria dėl virtinės klausimų, tokių kaip energijos išteklių kainos ir importo muitai.
Baltarusija su dideliu nerimu stebėjo, kaip Maskva 2014 metais aneksavo Krymą ir rėmė Rytų Ukrainos separatistus.
Kalbos apie Maskvos spaudimą suintensyvėjo Rusijai neseniai pakeitus savo mokesčių naftos sektoriui sistemą. Šis „mokesčių manevras“ iki 2024 metų gali kainuoti Baltarusijai per 10 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų).
A. Lukašenka neseniai apkaltino Maskvą bandant šantažu priversti Minską sutikti su glaudesne integracija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
Pirmininkas: JAV Atstovų rūmai šeštadienį balsuos dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Izraeliui
Trečiadienį Atstovų rūmų respublikonų lyderis pareiškė, kad šeštadienį bus balsuojama dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai atidėliotą JAV karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui. ...