MI6 vadovas abejoja, ar Irano lyderis pritars šalies grįžimui prie branduolinio susitarimo

Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore'as (Ričardas Muras) ketvirtadienį išreiškė abejonių dėl to, ar Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pritars grįžimui prie 2015 metų branduolinio susitarimo su galingosiomis šalimis, nepaisant derybų maratono.

„Jei galėsime pasiekti susitarimą, tai tikriausiai [būtų] geriausia dar prieinama priemonė Irano branduolinei programai suvaržyti. Nesu įsitikinęs, kad tai pasieksime“, – Aspeno saugumo forume sakė R. Moore'as.

„Nemanau, kad Irano aukščiausiasis lyderis nori sudaryti susitarimą. Iraniečiai taip pat nenorės nutraukti derybų, kad galėtų dar šiek tiek pabūti“, – sakė jis Kolorado valstijoje vykstančioje konferencijoje. R. Moore'o pasirodymas joje vadinamas jo pirma vieša kalba užsienyje.

2015 metų sutartimi buvo pažadėta sušvelninti sankcijas Iranui mainais į Teherano branduolinės programos suvaržymą ir garantijas, kad šiitiška respublika nesieks susikurti branduolinio arsenalo. Iranas savo ruožtu visuomet neigė norintis pasigaminti branduolinių ginklų.

2018 metais Jungtinės Valstijos, vadovaujamos tuomečio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), iš šios sutarties pasitraukė ir grąžino skaudžias sankcijas, todėl Teheranas liovėsi laikytis daugelio įsipareigojimų pagal šį paktą.

Iranas dalyvavo tiesioginėse derybose su sutartyje tebedalyvaujančiomis šalimis ir netiesioginėse derybose su JAV, per kurias buvo siekiama paktą atkurti. Vis dėlto nuo kovo šis procesas yra įstrigęs.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) remia 2015 metų susitarimo, pasiekto valdant prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai), gaivinimą. Tačiau netiesioginės derybos Vienoje įstrigo, iš dalies dėl JAV atsisakymo patenkinti Irano reikalavimą nebelaikyti jo įtakingos Revoliucinės gvardijos teroristine organizacija. Į „juodąjį“ sąrašą Revoliucinę gvardiją įtraukė D. Trumpas.

„Manau, kad susitarimas absoliučiai siūlomas... Europos galios ir čionykštė administracija dėl to kalba labai, labai aiškiai. Ir nemanau, kad kinai ir rusai šiuo klausimu jį blokuotų. Tačiau nemanau, kad iraniečiai jo nori“, – sakė R. Moore'as.

Susitarimo, oficialiai vadinamo Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, arba JCPOA), dalyvės taip pat buvo Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija.

A. Khamenei, šiitiškai klerikalinei valstybei vadovaujantis nuo 1989 metų, garsėja priešiškumu Jungtinėms Valstijoms. Tai buvo ir viena pagrindinių dešimtmečiu anksčiau įvykusios Islamo revoliucijos dogmų.

A. Khamenei nenoromis rėmė susitarimą pasiekusius derybininkus – tuomet prezidento poste dirbo reformų šalininkas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) – bet D. Trumpo pasitraukimą ir sankcijų sugrąžinimą Irano griežtosios linijos šalininkai įvertino kaip JAV piktų kėslų patvirtinimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių