„#MeTooBots“: į kovą su priekabiavimu pasitelkti robotai

Didysis teismas

Niujorko teismo pradėtoje nagrinėti byloje H.Weinsteinas kaltinamas išžaginimu ir seksualiniu užpuolimu. Būtent su šiuo asmeniu susiję kaltinimai prieš kelerius metus apnuogino, kiek daug žmonių susiduria su priekabiavimu ir kitais seksualiniais nusikaltimais. Kaip domino efektas visame pasaulyje viena po kitos aidėjusios nukentėjusiųjų istorijos pagimdė drąsa ir atvirumu vis dar kvėpuojantį #MeToo judėjimą.

Per pastarąjį svarstymą iš pažiūros paliegęs 67 metų H.Weinsteinas lėtai įėjo į teismo pastatą, bet šįkart – be vaikštynės, kuria naudojosi per ankstesnius svarstymus.

Jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos, jeigu bus pripažintas kaltu dėl grobuoniškų seksualinių užpuolimų, susijusių su dviem moterimis.

Dėstydami pirminius argumentus prokurorai atkreipia dėmesį, kad buvęs kino studijos "Miramax Films" vadovas buvo seksualinis plėšrūnas, kūręs karjerą išnaudodamas moteris, besistengiančias prasiskinti kelią į Holivudą.

Gynyba planavo panaudoti meilaus tono elektroninius laiškus, kuriuos siuntinėjo ir anksčiau buvęs itin įtakingas kino prodiuseris, ir jo kaltintojai.

Šiandien dirbtinio intelekto programuotojai kuria robotus, galinčius atpažinti skaitmenines patyčias ir seksualinį priekabiavimą ne tik elektroniniame pašte, bet ir kitose interneto platformose.

Būtent judėjimas #MeToo paskatino #MeTooBots – dirbtinio intelekto robotų, galinčių stebėti ir žymėti virtualius kolegų ryšius – sistemos atsiradimą ir taikymą plačiajame pasaulyje.

Harvey Weinsteinas. Scanpix nuotr.

Išmokyti subtilybių

Tikriausiai nenuostabu, kad kompanijos investuoja į technologijas, skirtas kovoti su seksualiniu priekabiavimu. Apklausa, kurią praėjusiais metais interneto svetainė "HuffPost UK" atliko kartu su radijo stotimi "BBC 5 Live", parodė, kad vos 2 proc. 20–29 metų amžiaus žmonių mano, kad #MeToo judėjimas teigiamai pakeitė jų darbo aplinką.

Jaunoms moterims įsitvirtinti padedančios oranizacijos "Young Women’s Trust" statistika taip pat rodo, kad net po #MeToo vajaus kas trečia 18–24 metų moteris vis dar nežino, kaip pranešti apie seksualinį priekabiavimą darbe, o 30 proc. teigia, kad net ir po tokių pranešimų nebuvo imtasi atitinkamų veiksmų.

Interneto robotų kūrėjai sako, kad nėra lengva išmokyti kompiuterius, kaip atrodo priekabiavimas, turint omeny įvairias kalbines subtilybes.

Čikagoje įsikūrusios dirbtinio intelekto firmos "NexLP" generalinis direktorius Jay Leibas pripažino, kad pats nežinojo apie visas priekabiavimo formas. "Aš maniau, kad tai tik nešvankus kalbėjimas. Jis pateikiamas labai įvairiais būdais. Tai gali būti penkiolika pranešimų… Tai gali būti nepadorios nuotraukos", – dalijasi jis.

"Nex" dirbtinio intelekto platformą jau naudoja daugiau nei 50 verslo klientų, įskaitant advokatų kontoras Londone. Pramonė yra potencialiai derlinga robotų nagrinėjimo sritis: trečdalis moterų teisininkių Didžiojoje Britanijoje praneša, kad patiria seksualinį priekabiavimą.

Interneto robotai algoritmą naudoją įmonės dokumentuose, elektroniniuose laiškuose ir pokalbiuose. Šis algoritmas padeda atpažinti galimas patyčias, įskaitant seksualinį priekabiavimą. Vėliau duomenys analizuojami remiantis įvairiais rodikliais, pagal kuriuos nustatoma, ar tai gali būti ieškoma problema. Viskas, ką dirbtinis intelektas laiko potencialia problema, galiausiai yra siunčiama teisininkui ar personalo vadovui ištirti.

Tikslūs rodikliai, kurie yra laikomi savotiškomis raudonomis vėliavomis, išlieka bendrovės paslaptimi, tačiau J.Leibas teigia, kad interneto robotai ieško kalbos anomalijų dažnio ar kiek dažnai tokie pokalbiai vyksta per tam tikrą laikotarpį. Dirbtinis intelektas nuolat mokosi subtiliau pažinti priekabiavimą, užtikrina su šiuo fenomenu dirbančios kompanijos vadovas.

Pasak J.Leibo, tokia praktika galėtų būti naudinga ir kitoms pramonės šakoms, pavyzdžiui, finansinių paslaugų ar farmacijos sektoriams.

Kiek seniau kitas dirbtinio intelekto startuolis "Spot" sukūrė pokalbių programą, leidžiančią darbuotojams anonimiškai pranešti apie įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo. Ši programa pataria ir užduoda jautrius klausimus, kad galėtų toliau tirti įtariamą priekabiavimą, kuris galbūt įvyko skaitmeniniu ar fiziniu pavidalu. "Spot" siekia atsižvelgti į žmogiškųjų išteklių komandų gebėjimų jautriai spręsti tokias problemas spragas, išlaikant anonimiškumą – būtent jis šiame kontekste yra išskirtinai svarbus.

Tai gali veikti kaip prevencinė priemonė ir savotiškas placebas – priekabiauti linkę asmenys vien dėl interneto robotų egzistavimo fakto gali prisibijoti priekabiauti prie kolegų.

Galimybės – ribotos?

Harvardo universiteto ir Masačusetso technologijos instituto profesorius Brianas Subirana mano, kad idėja naudoti dirbtinį intelektą pažaboti priekabiavimui yra daug žadanti, tačiau jis primena, kad robotų galimybės vis tik yra ribotos.

Profesoriaus teigimu, yra priekabiavimo tipų, kurie labai subtilūs ir interneto robotams, nepaisant jų tobulėjimo, sunku juos atpažinti. Harvarde jau vyksta mokymų kursai, skirti atpažinti tokius priekabiavimo atvejus, kurių dirbtinis intelektas dar nėra pajėgus identifikuoti.

Pagrindinė problema yra ta, kad dirbtinis intelektas gali patikimai atlikti tik pagrindinę istorijos analizę, tai reiškia, kad jis mokomas ieškoti konkrečių dalykų. Jis negali peržengti parametrų ribų ir negali pasirinkti platesnės kultūrinės ar unikalios tarpasmeninės dinamikos. Tai reiškia, kad robotai teoriškai gali palikti tam tikrų spragų. Mokslininkai kol kas negali atsakyti į klausimą, kada dirbtinis intelektas sulaužys istorijos suvokimo ribas.

B.Subirana atkreipia dėmesį ir į pasitikėjimo problemą. Jis iškėlė prielaidą, kad jei darbuotojų korespondencija bus pažymėta, pavyzdžiui, jau minėta raudona vėliava, tai gali sukurti bendrą kolektyvo viduje vyraujančią nepasitikėjimo atmosferą, o pažeidėjai gali net išmokti apgauti programinę įrangą. Be to, galimi priekabiautojai galėtų naudotis ir kitomis komunikacijos priemonėmis, kurių neprižiūri robotai.

Kitas rūpestis – kaupiamų duomenų konfidencialumo apsauga. B.Subirana pažymi, kad jei programinė įranga padarytų klaidą ir taip būtų nutekinti kokie nors duomenys, konkurentų įmonės galėtų pamatyti vidinius darbuotojų ryšius.

Profesorius nėra vienintelis #MeTooBots skeptikas. Moterų teisių nevyriausybinės organizacijos "Fawcett Society" vyriausioji vykdytoja Sam Smethers pabrėžia, kad ir policijos darbuotojų tarpusavio bendravimas dėl jų darbo specifikos gali sukelti nenumatytų padarinių.

"Mes norėtume atidžiai išnagrinėti, kaip kuriamos technologijos, kas yra už jų ribų ir ar požiūris, kurio laikomasi, grindžiamas darbo vietos kultūra, kuria siekiama užkirsti kelią priekabiavimui ir skatinti lygybę, ar tai iš tikrųjų yra tik dar vienas būdas kontroliuoti savo darbuotojus", – svarbius klausimus kelia ji.

Tačiau kad ir kiek abejonių keltų ši skaitmeninių patyčių ar priekabiavimo atpažinimo sistema, kai kurie analitikai tiki, kad tai gali veikti kaip prevencinė priemonė ir savotiškas placebas – priekabiauti linkę asmenys vien dėl interneto robotų egzistavimo fakto gali prisibijoti priekabiauti prie kolegų. Tai B.Subirana asocijuoja su Hawthorne’o efektu.

Šis efektas pirmą kartą užfiksuotas praėjusio amžiaus 3–4 dešimtmečiais, kai buvo atliekamas psichologinis tyrimas didžiausios JAV telefonų ir radijo aparatų bei telefono ryšio tinklų įrangos įmonės "Western Electric Company" vienoje iš gamyklų. Tyrimus vykdė Harvardo universiteto komanda, kuri siekė nustatyti, kokios priemonės gali padėti padidinti darbuotojų produktyvumą. Galiausiai pasirodė, kad ne įvairios priemonės buvo veiksmingos, bet pats faktas, kad žmonės buvo stebimi.

Lieka tyloje

Daugybė atliktų tyrimų rodo, kad apie priekabiavimą darbo vietoje pranešama retai. Vienas išsamiausių tokio pobūdžio tyrimų, kurio išvadomis JAV lygių užimtumo galimybių komisija (angl. "U.S. Equal Employment Opportunity Commission") rėmėsi savo 2016 m. ataskaitoje, parodė, kad apie 70 proc. priekabiavimo atvejų apskritai lieka nepranešti. Kai kuriose pramonės šakose, pavyzdžiui, restoranų versle, užfiksuota tik 3 proc. priekabiavimo ir diskriminacijos atvejų.

Tyrėjai sako, kad tam įtakos gali turėti įvairios kliūtys, susijusios su priekabiavimo pranešimų specifika. Paklausti, kodėl žmonės nutyli priekabiavimą, šie neretai teigia nežinantys, kaip pranešti apie priekabiavimo atvejus, taip pat jie bijo keršto, nurodo ir kitus galimus neigiamus padarinius, su kuriais susidūrė kiti, pranešę apie panašius įvykius. Be to, žmonės nenori atskleisti asmeninių problemų ar savybių, pavyzdžiui, savo seksualumo.

Studijos taip pat rodo, kad priekabiavimas susijęs su prastesne nukentėjusiojo sveikata. Įvairius mokslinius tyrimus publikuojantis tarptautinis leidinys "Journal of Occupational Health" gerokai seniau nei kilo #MeToo judėjimas paviešino duomenis, kurie rodo, kad priekabiavimą patyrę asmenys dėl sveikatos sutrikimų neretai pradeda rečiau lankytis darbo vietoje. Priekabiavimas gali būti susijęs ir su darbo našumo sumažėjimu, ir su polinkiu išeiti iš darbo.