Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad rekordinis pabėgėlių antplūdis per ateinančius metus pakeis didžiausią Europos ekonomiką.
10 mlrd. eurų
„Dabar patiriame tai, į ką šalis turės susitelkti ir kas ją pakeis per ateinančius metus“, – sakė A.Merkel, kai vien praeitą savaitgalį į Vokietiją, kurią daugelis dabar laiko „vilties žeme“, atvyko apie 20 tūkst. migrantų.
„Norime, kad šie pokyčiai būtų teigiami, ir tikime, kad galime tai pasiekti“, – pridūrė ji.
A.Merkel sakė, kad šimtų vokiečių spontaniškai pademonstruotas solidarumas, kai geležinkelio stotyse pabėgėlių šeimos iš Sirijos ir kitų šalių buvo sutinkamos su dovanomis ir sveikinimo plakatais, yra labai „labai jaudinantis“ ir „atimantis žadą“.
„Visa tai yra labai vertinga, ypač žvelgiant į mūsų istoriją“, – aiškino kanclerė, reikšdama džiaugsmą, kad „Vokietija tapo šalimi, kuri daugeliui žmonių užsienyje siejasi su viltimi“.
Ji pabrėžė, kad kitos ES šalys turėtų priimti daugiau migrantų, nes „tik su bendru Europos solidarumu galime suderinti šias pastangas“.
A.Merkel pasisakė už „solidarumu pagrįstą ir sąžiningą pabėgėlių paskirstymą“, pridūrusi, kad „vertybėmis pagrįsta Europa turi parodyti savo veidą“.
Vokietija, kuri šiais metais prognozuoja priimsianti apie 800 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį (keturiskart daugiau negu pernai), sakė, kad jos šalis ateinančiais metais tų žmonių išlaikymui galbūt turės skirti 10 mlrd. eurų.
„Tokio dydžio suma man neatrodo neįtikėtina“, – kanclerė sakė bendroje spaudos konferencijoje su centro kairiųjų pažiūrų vicekancleriu Sigmaru Gabrieliu (Zigmaru Gabrieliu).
Jų valdančioji koalicija jau pažadėjo papildomai skirti 6 mlrd. eurų iš federalinio biudžeto ir nurodė, kad likusią dalį skirs regionų vyriausybės ir savivaldybės.
Pabėgėlių kvotos
Vokietija ir Prancūzija priims beveik pusę iš 120 tūkst. pabėgėlių, kurie bus perkelti pagal Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) planą, pirmadienį pranešė vienas šaltinis.
Pagal J.-C.Junckerio planą dėl privalomų pabėgėlių kvotų ES valstybėms, kuris bus pristatytas trečiadienį, Vokietija priims 31 443 migrantus, o Prancūzija - 24 031, kad būtų palengvinta pabėgėlių antplūdžio našta Graikijai, Italijai ir Vengrijai, sakė šaltinis naujienų agentūrai AFP.
Numatoma, kad Ispanija priims 14 931 pabėgėlį, sakė šaltinis.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pirmadienį spaudos konferencijoje patvirtino, kad jo šalis per ateinančius dvejus metus priims 24 tūkst. pabėgėlių.
Europą imtis skubių veiksmų paskatino visuomenės pasipiktinimas mažo sirų berniuko Aylano Kurdi (Ailano Kurdžio), kuris buvo rastas negyvas viename Turkijos paplūdimyje, nuotraukos. Mažylis nuskendo kartu su broliu ir mama, kai šeima praėjusią savaitę mėgino iš Turkijos pasiekti Graikiją.
J.-C.Junckeris šį planą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo turėtų pristatyti trečiadienį, kai Europos Parlamente skaitys metinį pranešimą apie padėtį Europos Sąjungoje.
Tačiau daug valstybių, tarp jų Vengrija, griežtai pasisako prieš pabėgėlių kvotas, o ankstesnis Europos Komisijos vadovo planas dėl privalomo 40 tūkst. pabėgėlių paskirstymo birželį vykusiame ES viršūnių susitikime buvo atmestas. Tąkart buvo susitarta dėl 32 tūkst. pabėgėlių paskirstymo savanorišku pagrindu.
Pasišaipė iš ES planų
Vengrijos premjeras pasišaipė iš Europos Sąjungos pastangų įvesti migrantų priėmimo kvotų sistemą ir sakė, kad jo šalis dėl savo priešinimosi Bendrijos lyderių sprendimams yra kaip „juoda avis“, išsiskirianti iš kitų bloko šalių „kaimenės“.
Premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį per susitikimą su vengrų diplomatais sakė, kad ES migrantų kvotų sistema, pagal kurią tikimasi paskirstyti atvykėlius 28 šalių bloke, neturi jokios prasmės, nes dėl laisvo žmonių judėjimo Bendrijos viduje jos nebus įmanoma įgyvendinti.
„Kaip tai veiks? Ar kas nors tai pagalvojo?“ – klausė jis.
V.Orbanas taip pat sakė, kad migrantai, kurie keliavo toliau netgi pasiekę saugias šalis, tokias kaip Turkija arba Makedonija, „nori gyventi kaip Vokietijoje. Tai niekaip nesusiję su saugumu“.
„Jeigu jie nori keliauti iš Vengrijos tolyn, tai reiškia, kad jie nori kažko kita“, – pabrėžė jis.
Pasak premjero, nevaržomas pabėgėlių srautas taptų nepakeliama finansine našta Europos šalims, taip pat iškiltų pavojus žemyno „krikščioniškosioms gerovės valstybėms“.
Dešiniųjų pažiūrų lyderis, kuris buvo tiek giriamas, tiek smerkiamas dėl griežtų priemonių, panaudotų Vengrijoje spendžiant migrantų krizę, teisino tuos prieštaringai vertinamus sprendimus, tokius kaip planai pasiųsti armiją saugoti pietinės sienos, kad ji taptų „hermetiškai uždaryta“.
Įstatymas, leidžiantis pasitelkti armiją sienų apsaugai, nebus priimtas anksčiau negu rugsėjo 20 dieną, nurodė V.Orbanas. Jis pakartojo, kad Vengrija, kitaip negu Graikija, visomis išgalėmis stengsis apsaugoti Šengeno zonos išorines sienas.
Gaisras prieglaudoje
Penki žmonės nukentėjo per gaisrą vienoje Vokietijos pabėgėlių prieglaudoje, pirmadienį pranešė policija po savaitgalio, per kurį į šalį atvyko per 20 tūkst. migrantų.
Gaisras kilo pabėgėlių centre, kuriame apgyvendinti daugiau negu 80 žmonių, įsikūrusiame Rotenburgo mieste vakarinėje Badeno-Viurtembergo žemėje.
Du žmonės susižalojo kojas, kai iššoko per langą gelbėdamiesi nuo liepsnų, sakoma policijos atstovo Josefo Hoeneso (Jozefo Hėneso) pranešime. Dar trys gyventojai apsinuodijo dūmais.
Gaisro priežastis kol kas nežinoma, incidentas tiriamas.
Per pastaruosius mėnesius Vokietijoje buvo įvykdyta dešimtys padegimų pabėgėlių centruose. Prognozuojama, kad šiais metais į šalį atvyks apie 800 tūkst. migrantų ir pabėgėlių – apie keturiskart daugiau negu pernai.
Naujausi komentarai