Lenkijos prokurorai ėmėsi tirti vieną didžiausių XX amžiaus piktadarybių

Interneto svetainė “bbc. Russian. com” vakar pranešė, kad Lenkijos prokurorai pradėjo tirti, kokiomis aplinkybėmis sovietų represinės struktūros 1940 metais nužudė maždaug 23 tūkstančius Lenkijos armijos karininkų, policininkų ir inteligentijos atstovų.

Apie šią tragediją parašyta daugybė knygų, bet daug jos aplinkybių iki šiol nėra žinomos.

Ketina nustatyti kaltininkus

Aukų giminės mano, kad masinės žudynės Katynėje, esančioje netoli Smolensko, ir kitose vietovėse turėtų būti įvardytos kaip genocidas, nes buvo masiškai naikinami vienos tautos atstovai.

Tyrimui vadovaujantis prokuroras Leonas Kieresas “bbc. Russian. com” pareiškė, kad jis ir jo kolegos pasistengs nustatyti, kas asmeniškai įsakė suimtus lenkus sušaudyti ir kas konkrečiai šiuos žmones šaudė.

Prokurorai kartu su karinių nusikaltimų tyrimo ekspertais ketina paimti parodymus iš tūkstančių aukų giminių, taip pat tyrinėti Rusijos archyvų turimą medžiagą.

Nuo to momento, kai Lenkijoje ir Rusijoje žlugo komunistiniai režimai, masinės lenkų žudynės tebetemdo šių dviejų šalių santykius.

Priešinga nuomonė

Tuo tarpu Rusijos prokurorai Katynės tragedijos aplinkybes baigė tirti rugsėjį. Jie atsisakė šią tragediją pavadinti kariniu nusikaltimu arba nusikaltimu prieš žmoniškumą.

“Mūsų nuomone, Rusijos prokurorai, kuriuos sustabdė šios šalies valdžia, net neketino imtis tolesnių veiksmų - mėginimų nustatyti kaltuosius”, - sakė L.Kieresas agentūros Reuters korespondentui.

SSRS ir Vokietija užpuolė Lenkiją 1939 metų rugsėjį, realizuodamos Molotovo-Ribentropo paktą bei slaptąjį protokolą, kuriame susitarta dėl Lenkijos pasidalijimo.

Sovietų represinės struktūros suėmė milijonus lenkų, šimtai tūkstančių buvo ištremti į Sibiro lagerius. Tačiau maždaug 23 tūkstančiai Lenkijos armijos karininkų, policininkų ir inteligentijos atstovų per trumpą laiką buvo sušaudyti Katynėje ir kitose buvusios SSRS vietovėse.

Prireikė keturių dešimtmečių

Sušaudytų lenkų palaikus Smolensko srityje 1943 metais aptiko okupacinė vokiečių valdžia. Ji pakvietė tarptautinę komisiją, kuri nustatė, kad nužudytieji - lenkai, o juos sunaikino NKVD.

Tačiau Maskva beveik keturis dešimtmečius kratėsi atsakomybės ir kaltę vertė vokiečiams. Galiausiai 1989 metais Kremlius oficialiai pripažino, kad lenkus sušaudė NKVD.

Kai kurie NKVD karininkai, šaudę lenkus, buvo apdovanoti ordinais ir medaliais. Demokratinė Rusijos spauda ragino iš tokių budelių atimti bent tuos apdovanojimus, tačiau tokie raginimai liko be atsako.

Dabartinė Rusijos vadovybė labai nenoriai kalba apie Stalino valdymo laikotarpio piktadarybes.